„Šalis, kurioje yra vietos vaikams.“ Toks įspūdis susidaro vos iškėlus koją iš oro uosto. Transportas, kuriuo gali pasiekti miestą, kainuos tik vaikams nuo 8-erių. Malonių staigmenų, kai mokėti nereikia ne tik už pradinukus, bet ir vyresnius vaikus, Stokholmas pateikia ir daugiau.
Pvz., į vieną iš populiariausių mieste veikiančių muziejų – „Vaza“ muziejų (angl. Vassa Museum) bilietus įsigyti teks tik vyresniems nei 18 metų lankytojams.
Būtent muziejai yra ta Stokholmo lankymo dalis, kurios šeimos stengiasi nepraleisti. Pirmiausia, žinoma, visame pasaulyje garsios rašytojos Astrid Lindgren „palaiminto“ vaikų literatūros muziejaus „Junibacken“.
Vaikų literatūros muziejus „Junibacken“
Suprasti akimirksniu
- Kaip ir daug kitų populiariausių Stokholmo muziejų, „Junibacken“ įsikūręs „Djurgården“ rajone (saloje), kuris lengvai pasiekiamas viešuoju transportu.
- Muziejus skirtas ne tik Astrid Lindgren gerbėjams ir personažams (Karlsonui, Pepei Ilgakojinei, Emiliui, Ronjai ir kitiems) – jame rasite ir kitų švedų autorių, kuriančių vaikams, personažus, pvz.: Mamulę Mū, Petsoną ir Findusą bei kt.
- Ypatinga muziejaus patirtis – „Story Train“ (Pasakų traukinukas), kuris dovanoja kelionę po A.Lindgren kūrinių pasaulį, su garsiniu pasakojimu (galima pasirinkti įgarsinimą norima kalba) ir išskirtine scenografija.
- Adresas: Galärvarvsvägen 8, Djurgården, Stokholmas. Darbo laikas priklauso nuo sezono. Spalio-lapkričio mėn. muziejus dirba 10–17 val.
- Bilietus patogu įsigyti internetu arba vietoje. Įsigijus bilietą į muziejų reikia atvykti per pusvalandį.
- Muziejus labiausiai skirtas šeimoms su mažais vaikais (0–8 metų), tačiau patiks ir suaugusiems, kurie vertina literatūrą ir A.Lindgren kūrybą.
- „Junibacken“ oficialiai atidarytas 1996 m. birželio 8 d. Prie muziejaus lauke stovi bronzinė A.Lindgren skulptūra.
- Muziejus nėra tradicinis eksponatų muziejus — tai labiau žaidimų ir literatūros erdvė šeimoms.
- Muziejuje veikia kavinė, kurioje galima paskanauti tradicinių švediškų kukulių su bruknių uogiene, taip pat švedų „Fikos“ atributų – cinamoninių bandelių bei kavos.
- Net ir ne sezono metu muziejus yra gausiai lankomas, tad norėdami išvengti minios, pasvarstykite apie ankstesnį atvykimą.
- Muziejuje kasdien kelis kartus per dieną rodomi spektakliai. Deja, tik švedų kalba.
Nesinori išduoti, ką galite išvysti muziejuje – verčiau tai patirti atvykus. Todėl geriau jau papasakosiu keletą įdomybių apie muziejaus įkūrimą.
„Nenoriu, kad tai būtų vieno autoriaus paminklas!“
Kai šio muziejaus idėja buvo pristatyta Stokholme gyvenusiai ir kūrusiai A.Lindgren, ji pareiškė, kad nenori vietos, vadinamos „Astrid Lindgren namu“. Tačiau ji sutiko, kad būtų įkurta kultūros erdvė, kurioje būtų pabrėžiami ne tik jos kūriniai, bet ir kitų vaikų knygų autorių bei iliustratorių darbai.
„Sagotåget“ – paskutinis A.Lindgren tekstas
Viena ryškiausių „Junibacken“ patirčių — „Sagotåget“ (liet. Pasakų traukinukas) buvo sukurta bendradarbiaujant su A.Lindgren bei iliustratore Marit Törnqvist. Tekstas, kurį traukinuko keleiviai girdi važiuodami (o kartais – ir skrisdami!) vagone švedų kalba yra įrašytas pačios A.Lindgren balsu („Sagotåget“ metu lankytojai gali rinktis tekstą net 15 skirtingomis kalbomis. Tiesa, lietuvių tarp jų nėra).
Sakoma, kad šio projekto kūrimas užtruko beveik 2 metus, tačiau ši patirtis turbūt viena ryškiausiai įsimenančių ir dar kartą patvirtinančių, koks nuostabus ir nepakartojamas yra šios švedų autorės kūrinių pasaulis.
Įdomu tai, kad „Junibacken“ išsilaiko vien iš bilietų pardavimo, suvenyrų ir literatūros kūrinių parduotuvės bei privačių lėšų – valstybė jo neremia. Muziejaus atstovai pabrėžia, kad visi uždirbti pinigai reinvestuojami į veiklą. Pagrindinė muziejaus misija – „uždegti norą visą gyvenimą skaityti“ (šved. „tända gnistan till livslångt läsande“).
Tai – vienas iš lankomiausių Švedijos muziejų. Skaičiuojama, kad per metus jame apsilanko maždaug 300 000 lankytojų.
Laivo „Vaza“ muziejus
Suprasti akimirksniu
- „Vaza“ muziejus (šved. „Vasamuseet“) yra muziejus, kuriame eksponuojamas didžiausias Švedijos istorijoje karo laivas. Taip pat pasakojama jo pastatymo, tragiško nuskendimo ir atradimo bei iškėlimo po 333 metų, istorija.
- Laivas „Vaza" nuskendo savo iškilmingos kelionės pradžioje 1628 m. visai šalia Stokholmo, taip ir nepademonstravęs pasauliui savo didybės.
- Daugiau nei 300 metų jo nuskendimo vieta buvo tik apytiksliai žinoma. XX a. viduryje ji nustatyta tiksliai ir 1961 m. laivas buvo iškeltas. Šią ceremoniją stebėjo tūkstančiai žmonių, o nacionalinė TV rodė tiesioginę transliaciją.
- Po restauracijos, mokslinių tyrinėjimų jis demonstruojamas muziejuje – specialiai tam pritaikytame pastate.
- Muziejus buvo oficialiai atidarytas 1990 m. birželio 15 d. – tuo metu laivas „Vaza“ jau daugiau nei 30 metų buvo eksponuojama laikinoje vietoje.
- Muziejus pritraukia labai daug lankytojų – jis laikomas vienu lankomiausių muziejų Skandinavijoje. 2025 m. vasaros sezono metu „Vasamuseet“ buvo dažniausiai lankomas muziejus Švedijoje.
- Verta paminėti, kad tris šimtmečius po vandeniu praleidusio laivo išsaugojimas sudėtingas: mediena yra impregnuota, pastate nustatytos specialios klimato sąlygos ir t. t. Viskas tam, kad kuo ilgiau galėtume pamatyti šį istorinį laivą.
Prisipažinsiu, kad apie šį muziejų ir juolab laivą iki kelionės į Stokholmą nebuvau girdėjusi. Trumpa konsultacija su dirbtiniu intelektu užvedė ant kelio, sudomino, bet leidau vaikams nuspręsti, ar jiems įdomu išvysti šį muziejų. Tarp savęs jį vadinome „švedų Titaniku“, turėdami galvoje kitą laivą-skenduolį, kuris dėl Holivudo pasaulyje žinomas kur kas geriau.
Po apsilankymo tik pasakysiu: kaip gerai, kad nuėjome! Drąsiai rekomenduoju visiems, kurie dar dvejoja – eikite. Bet būtinai užsukite ir į kino salę, kurioje nuolat skirtingomis kalbomis (apie tai, kuria kalba bus rodoma, skelbia švieslentė muziejuje) pasakojama laivo pastatymo, nuskendimo ir iškėlimo bei restauravimo istorija.
Keletas įdomių faktų: tai vienintelis beveik visiškai išlikęs XVII a. karo laivas pasaulyje – maždaug 98 proc. originalios medienos išliko, buvo iškelta ir rekonstruota.
Rasta ne tik laivo konstrukcijos, jame buvę daiktai, bet ir žuvusių keleivių skeletai. Šiuolaikinės technologijos leido istorikams atkurti galimas jų gyvenimo istorijas, pasakyti, pvz., ką jie valgė, ar buvo raštingi, kokiomis ligomis sirgo ir t. t.
„Gertrūdos“, „Gustavo“, „Kapitono“ ir kitų žuvusiųjų skeletai taip pat eksponuojami. O greta – ir vaškinės jų skulptūros, rodančios, kaip šie XVII a. žmonės galėjo atrodyti būdami gyvi.
Papasakoti apie muziejų sunku – reikia patiems pamatyti, nes įspūdį daugelis patiria vos įėję į muziejų ir akis į akį susidūrę su didingu 4 namo aukštų dydžio laivu. Deja, būtent ši didybė ir lėmė, kad laivo pirmoji kelionė vandeniu buvo kartu ir paskutinė jam bei 40-čiai įgulos narių.
Grupės ABBA muziejus
Kas nežino grupės ABBA dainų? Jas girdėję yra turbūt visi. Nors nesu didelė gerbėja, galvojau, kad žinau vos kelias dainas, užteko pastovėti eilėje prie įėjimo į muziejų ir su visais kitais laukiančiais lankytojais traukiau ir lingavau į taktą. Akivaizdu, jog švedų ketveriukės dainos nepavaldžios laikui – šalia mūsų šeimos, kurioje pradinukas, paauglė ir mes du suaugę žmonės, stovėjo britės mama ir dukra, porelė ir dar daugiau skirtingo amžiaus žmonių. Visi jie turėjo vieną tikslą – pasimėgauti „ABBA The Museum“ siūlomomis pramogomis.
O jų iš tiesų daug. Muziejus be galo interaktyvus, apima visą grupės narių gyvenimą, net ir solines jų karjeras prieš ir po ABBA gyvavimo metų.
Nors kiekvienas čia atras mėgstamiausią, „savo“ dalyką, turbūt visi išbando tyliąją diskoteką, kai su ausinėmis šoka pagal pasirinktą ABBA kūrinį. Drąsiausi ir ištikimiausi grupės gerbėjai lipa ant scenos, kurioje gali tapti penktuoju ABBA nariu: užlipus ant scenos su grupės holograma gali dainuoti ir šokti kartu. Jausmas – tarsi koncertuotum, nes lankytojai tampa žiūrovais, reaguojančiais į tavo pasirodymą. Muziejaus darbuotojai dar prieš įleisdami į muziejų paragina drąsiai dainuoti, šokti ir filmuoti savo pasirodymą bei dalintis juo socialiniuose tinkluose.
Įdomu buvo sužinoti mums Lietuvoje galbūt mažiau žinomus grupės narių biografijos faktus, pvz., tai, kur pasuko jų solo karjeros, išsiskirsčius ABBA'i kaip grupei.
Akį traukė ir koncertiniai kostiumai, aksesuarai, kuriuos ekspozicijai dovanojo grupės nariai.
Suprasti akimirksniu
- „ABBA The Museum“ Stokholme duris atvėrė 2013 m. gegupę. Muziejus įsikūrė Djurgården dalyje, tarp pramogų parko Gröna Lund ir meno galerijos Liljevalchs Konsthall.
- Kuriant jį dalyvavo patys ABBA nariai – Benny Andersson, Björn Ulvaeus, Agnetha Fältskog, Anni‑Frid Lyngstad, pasidalinę savo asmeniniais daiktais: nuo vaikystės nuotraukų, pirmųjų įrašų iki instrumentų, koncertinių rūbų ir avalynės, lagaminų, apdovanojimų. Jie savo balsais įrašė ir daug muziejuje girdimų atvirų pasakojimų, apie tai „kaip viskas buvo iš tikrųjų“.
- Muziejus itin interaktyvus. Pvz., lankytojai gali „tapti penktuoju ABBA nariu“ – pavyzdžiui, pažaisti įrašų studijoje („Polar Studio“), užsidėti skaitmeninę kostiumo projekciją arba lipti į sceną hologramų fone.
- Muziejus yra ne tik apie kostiumus ir muziką — vienas faktas iš 2019 m.: muziejus tapo vienu iš pirmųjų pagrindinių turistinių objektų Stokholme, kuris priėmė mokėjimus per (Kinijos mobilioji mokėjimo sistema) siekdamas pritraukti kinų turistus.
- Ekspozicijoje – žymūs sceniniai kostiumai, kurie tapo ABBA vizualiosios tapatybės dalimi. Pavyzdžiui, kostiumai iš „Waterloo“ laikotarpio, iššūkio Eurovizijoje renginio.
- Muziejus labai lankomas: pagal oficialų pranešimą muziejus „rekordiniu tempu“ pritraukė daug lankytojų — užimdamas reikšmingą vietą tarp Stokholmo populiariausių muziejų.
