Norėdamas geriau pažinti šio regiono kultūrą, pasirinkau Dominikos Respubliką. Kadangi jau buvau lankęsis tolimiausioje regiono saloje Kiurasao (Curaçao), norėjosi pamatyti vietą, kuri istoriniuose šaltiniuose minima dažniausiai.
Dominikos Respubliką pasirinkti labai lengva, nes tai populiari kryptis tiek tarp europiečių, tiek tarp JAV gyventojų. Viena didžiausių Karibų regiono šalių gali pasiūlyti begalę lankytinų vietų, ilgus atokius paplūdimius, puikų orą, o ir kainos čia „nesikandžioja“ taip, kaip, pavyzdžiui, Mergelių ar Bahamų salose.
Be to, Dominikos Respublika turi du tarptautinius oro uostus, kuriuos galima pasiekti tiesioginiais skrydžiais iš Ispanijos miestų arba užsakomaisiais reisais iš kitų Europos šalių.
Regiono nerekomenduojama lankyti per didžiausias audras rugpjūčio–spalio mėnesiais. Visais kitais laikotarpiais temperatūra čia nenukrenta žemiau 25 laipsnių ir retai pakyla virš 40 laipsnių šilumos.
Galima išskirti du pagrindinius Dominikos Respublikos regionus: šiaurės ir pietų. Šiaurinę pusę skalauja Atlanto vandenynas, todėl vanduo čia gali būti vėsesnis, bangos didesnės, o spalva nebūtinai primena tuos tipiškus žydrus Karibų atvirukus.
O ir kainos čia „nesikandžioja“ taip, kaip, pavyzdžiui, Mergelių ar Bahamų salose.
Populiariausios lankytinos vietos čia – Punta Kanos paplūdimiai Bavaro regione, besitęsiantys nuo El Macao iki Playa Costa Esmeralda. Būtent į šį regioną skrenda dauguma užsakomųjų skrydžių, čia įsikūrę prabangiausi „viskas įskaičiuota“ tipo 4 ir 5 žvaigždučių viešbučiai, verda naktinis gyvenimas ir ilsisi gausybė senjorų iš Vakarų bei Šiaurės Europos.
Tačiau norintiems pažinti tikrąjį šalies gyvenimą, pamatyti, kur ir ką valgo vietiniai bei pabėgti nuo šurmulio, rekomenduoju vykti į pietinę salos dalį. Tiesa, svarbu paminėti, kad su viešuoju transportu čia kyla nepatogumų – didesnius atstumus tenka įveikti nuomojantis automobilį arba naudojantis taksi paslaugomis (pavyzdžiui, „Uber“).
Pietuose – visai kitoks gyvenimas: čia ramesnė aplinka, mažiau turistų, o restoranuose bei užeigose dažniau sutiksite vietinius gyventojus. Milžiniškus aptvertus viešbučius čia keičia mažesni, jaukesni svečių namai. Pirmiausia rekomenduoju aplankyti Saonos salą.
Skirkite jai visą dieną, o jei yra galimybė – net ir nakvynę. Pigiausias būdas ten nuvykti – vandens taksi (apie 20 JAV dolerių) iš Bajahibės (Bayahibe) miestelio. Jis kursuoja tik ryte ir grįžta vakare, be to, plukdo tik į vieną konkrečią vietą.
Pasirinkę pilną turą su maitinimu, turėsite galimybę aplankyti švariausius salos paplūdimius su palei patį vandenį augančiomis palmėmis ir krištolo skaidrumo vandeniu. Asmeniškai man tai yra vieta Nr. 1.
Kita dėmesio verta sala – Isla Catalina. Ji mažesnė, tačiau savo grožiu nenusileidžia Saonai. Į ją taip pat galima patekti įsigijus visos dienos turą.
Keliaujant nuo Bajahibės į salos vakarus, atsiveria didžiulis jaukių miestelių pasirinkimas. Arčiausiai sostinės Santo Domingo yra pajūrio miestelis Boka Čika (Boca Chica). Savaitgaliais čia suvažiuoja tiek sostinės gyventojų, kad, rodos, nebėra kur obuoliui nukristi. Įdomu stebėti jų laisvalaikį: vietiniai atvyksta su savo maistu, stalais, didelėmis kolonėlėmis, garsiai leidžia bachatą ir šoka tiesiog ten, kur stovi.
Maistas čia ruošiamas neskubant.
Saloje dominuoja vietinė virtuvė, nors dažnai galima rasti ir itališkų patiekalų (čia gyvena nemažai senjorų iš Italijos). Dominikos Respublikoje teko ragauti bene skaniausių jūros gėrybių: šviežios žuvies, kalmarų, krevečių.
Tik čia supratau, kokio skonio turi būti tikra paelija. Maistas čia ruošiamas neskubant, porcijos didelės ir gardžios. Vietoj mums įprastų bulvių dažniausiai patiekiami batatai arba kukurūzų košė.
Verta aplankyti ir patį Santo Domingą. Pirmiausia rekomenduočiau akvariumą-muziejų. Pačioje sostinėje įsikūrusi Kolonijinė zona (Zona Colonial) – seniausia nuolatinė europiečių gyvenvietė Amerikoje, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 1498 m. įkurtas rajonas garsėja grįstomis gatvėmis, XVI a. architektūra ir pirmąja žemyne katedra (Catedral Primada de América).
Netoliese verta aplankyti ir požeminius ežerus – Trijų akių nacionalinį parką (Los Tres Ojos), taip pat milžinišką Kolumbo švyturį, kuris pakerės savo mastais.
Norintiems pamatyti vieną gražiausių pasaulio paplūdimių – Rincon (įtrauktą į pasaulio TOP 20), reikėtų nuvykti į salos šiaurėje esantį pusiasalį, kurį patogiausia pasiekti iš Santo Domingo.
Visoje saloje jaučiausi saugiai. Vietiniai noriai bendrauja (ypač jei bent šiek tiek kalbate ispaniškai) ir mielai pozuoja nuotraukoms. Vienintelė vieta, kur policija rekomendavo nevaikščioti vieniems be gido, buvo tam tikri sostinės rajonai. Kas nustebino – saloje beveik nesusidūriau su uodais, tačiau dažnai pasitaiko trumpų elektros pertrūkių.
Tai, ką spėjau pamatyti, užteko puikiam pirmam įspūdžiui susidaryti, tačiau ši sala gali pasiūlyti kur kas daugiau. Pirmą kartą pajutau, kad čia tikrai norisi sugrįžti ir iš naujo atrasti šiuos Karibų lobius.
