Neseniai rašiau apie kelionę į Havajus ir joje užsiminiau, kad net ir į tolimuosius kraštus gali nuskristi tikrai nebrangiai. Tereikia tik vieno mažo dalyko – noro pažinti kitus pasaulius, tolimus kraštus.
Taip jau atsitiko, kad vasarą atostogoms pasirinkau kiek neįprastą kryptį – Australiją ir jos miestą Sidnėjų. Tai vienas tolimiausiai nuo Lietuvos nutolusių taškų – beveik 15 500 km. Toliau nuo Lietuvos – tik Naujoji Zelandija (bet ten – kitais metais).
Priimu šį iššūkį. Nors draugai ir pažįstami mane palaikė „bepročiu“, bet aš su jais nesutikau prisiminęs A.Gide citatą. Ir ši rizika pasiteisino su kaupu – tai šalis, į kurią aš tikrai grįšiu. Kodėl? Nuostabūs žmonės, graži gamta ir tie keli maži akcentai, kurie Australiją daro „Australija“.
Ne, kengūrų mieste ten nesutiksi, lygiai taip pat, kaip ir koalų. Bet tai, ką patirsi būdamas šioje laisvoje šalyje, prisiminsi visada. Taip, Sidnėjus ir jo apylinkės yra tik keli procentai Australijos kontinento, bet tai – puiki vieta atradimams.
Draugai ir pažįstami mane palaikė „bepročiu“.
Didžiausia problema – labai ilgas skrydis. Jei jau skristi į Havajus reikėjo bene parą, tai į Australiją – parą ir dar 4 valandas.
Kadangi liepos mėnesį Sidnėjuje – žiema (na, sąlyginė žiema, kai dieną būna 18–20 laipsnių šilumos, naktį apie – apie 10 laipsnių), tai skrydžio bilietai yra gerokai pigesni – štai su „Turkish Airlines“ pavyko nusipirkti bilietą į abi puses už 950 eurų.
O skrydis – labai ilgas ir tam reikia nusiteikti. Net ir vienam didžiausių pasaulyje lėktuvų „Airbus A350-900“ tenka leistis Malaizijoje ir ten pasipildyti degalų. Skrydis Vilnius–Stambulas truko beveik 3 valandas, vėliau – Stambulas–Kvala Lumpūras – 10 valandų, nusileidus tenka išlipti iš lėktuvo, kol pasikeičia įgula, sutvarkomas lėktuvas ir tuomet dar beveik 10 valandų skrydis iki Sidnėjaus. Tai tikras iššūkis, bet lėktuve gali pailsėti, pamiegoti ir neblogai pavalgyti.
Ir štai Sidnėjus. Buvau prisiskaitęs, kad Australijos muitinė – viena griežčiausių pasaulyje. Man taip nepasirodė – muitininkai net nežiūri į pasą – viskas daroma savitarnos terminale. Išsispausdini kortelę ir ramiai išeini iš oro uosto. Tiesa, kitoje kortelėje turi pažymėti, kad nesiveži nieko neleistino. Ir štai tu Sidnėjaus oro uoste. Sėdi į traukinį, 15 minučių ir tu – Sidnėjaus centre.
Buvau prisiskaitęs, kad Australijos muitinė – viena griežčiausių pasaulyje.
Viešbutį, kaip ir Havajuose, rinkausi biudžetinį ir jis buvo šiauriniame Sidnėjuje – mažas kambarys, nedidelė lova, keli baldai, bendri dušai ir tualetai. Viešbutis tvarkingas, šalia metro ir autobusų stotelės. Sidnėjaus viešasis transportas vertas atskiro pasakojimo. Ypač patogus, aiškus ir konkretus. Iš bet kur į bet kur nuvažiuosi greitai ir patogiai.
Pirmas rytas Sidnėjuje. Išeinu ir galvoju, kažkoks maratonas gal – didžiausios minios bėga: bėga vaikai, bėga suaugę, bėga vyresni žmonės. Ne, tai nebuvo maratonas – Australija – labiausiai bėgiojanti šalis pasaulyje: sportuoja visi – ir jauni, ir vyresni, matosi, kad ten, kaip ir JAV, egzistuoja tobulo kūno kultas.
Sidnėjaus atradimai
Pirmasis objektas, kurį nusprendžiau aplankyti, žinoma, buvo Sidnėjaus operos teatras – miesto vizitinė kortelė ir pasaulinės architektūros ikona.
Dienos metu ši vieta įspūdinga dėl savo išskirtinio dizaino ir įlanką puošiančių baltų, „burėmis“ vadinamų, stogų, o vakare ji atgyja dar labiau. Čia klausiau populiariausių operos kūrinių – muzika šioje aplinkoje skambėjo ypatingai, o pati atmosfera privertė suprasti, kodėl ši vieta tokia svarbi Australijos kultūrai.
Vėliau leidomės į ekskursiją po Mėlynuosius kalnus. Tai viena įspūdingiausių vietų, kurias teko matyti. Didžiuliai tarpekliai, uolos, paslaptingas mėlynas rūkas, apgaubiantis eukaliptų miškus, – visa tai atrodo lyg iš filmo.
Gidas pasakojo legendą apie uolas „Trys seserys“, kurios yra vienas iš labiausiai fotografuojamų objektų Australijoje. Pasivaikščiojimai kalnų takais suteikė progą pabūti arčiau gamtos, pajusti jos didybę ir tylą.
Modernūs dangoraižiai čia darniai dera su jaukiomis kolonijinėmis gatvelėmis.
Sidnėjaus apylinkės ir pats miestas taip pat nustebino. Modernūs dangoraižiai čia darniai dera su jaukiomis kolonijinėmis gatvelėmis, senoviniais pastatais ir daugybe parkų. Kiekviena ekskursija atnešė naujų atradimų – nuo istorinių vietų iki pakrantės vaizdų.
Vieną dieną skyriau apsilankymui Taronga zoologijos sode. Tai ne tik vieta, kur galima pamatyti šimtus skirtingų gyvūnų rūšių, bet ir puiki aikštelė pasigrožėti Sidnėjaus panorama. Koalos, kengūros, spalvingi Australijos paukščiai, krokodilai ir daugybė kitų gyvūnų suteikė daug įspūdžių. Toks zoologijos sodas labiau primena didžiulį parką su vaizdingais takais, o ne tik paprastus aptvarus.
Kelionė į Sidnėjų man buvo tikras iššūkis – tiek dėl ilgo skrydžio, tiek dėl kultūrinių skirtumų. Tačiau būtent tai ir daro tokias keliones ypatingomis.
Supratau, kad Australija – tai ne tik kengūros ir koalos. Tai šalis, kurioje gyvena draugiški žmonės, kur ypatingai vertinamas laisvalaikis gamtoje, sportas ir sveikas gyvenimo būdas.
Australija – tai ne tik kengūros ir koalos.
Galiu drąsiai pasakyti: ši kelionė pasiteisino su kaupu. Sidnėjus ir jo apylinkės – tik nedidelė dalis milžiniškos šalies, tačiau jos visiškai pakanka tam, kad suprastum, koks unikalus ir įkvepiantis yra šis žemynas. Australija man tapo atradimu, prie kurio, tikiu, dar ne kartą grįšiu.
Ar išdrįstumėte?
Papildomi pastebėjimai
- Vizos nereikia, internetu pildai eVisitor aplikaciją (subclass 651), ji nemokama.
- Lėktuvo bilietas Vilnius– Stambulas–Sidnėjus – 950 eurų į abi puses.
- Nakvynė svečių namuose – 260 eurų už 9 naktis.
- Maisto kainos kavinėse – tokios pat kaip Lietuvoje.
- Ekskursijoms ir koncertams Sidnėjaus operos teatre rekomenduoju aplikaciją GetYourGuide, kuri visada pasiūlys nebrangias išvykas ir kitus bilietus.
Daugiau panašių kelionių nuotykių rasite Justino instagramo paskyroje
