Video iš povandeninio Tailando
Po „Titanico“ išgarsėjusiam L.DiCaprio „Paplūdimys“ nebuvo toks sėkmingas. Filmas kritikų vertinamas nepalankiai, jo reitingas mažas, tačiau po jo pasirodymo užsienio turistų skaičius Krabi provincijoje išaugo 25 procentais.
 |
| Lucas Cwierz nuotr./Maya papludimys |
Nesibaigiančios pramogos, žemos kainos, nuotykiai mieste, o vėliau gražūs paplūdimio vaizdai, įspūdinga gamta – patrauklioji šalies pusė, viliojanti patirti tuos pačius nuotykius, kuriuos patyrė filmo herojus Ričardas. Net ir L. DiCaprio saldi šypsena nublanksta prieš Tailando grožybes, ne jis šio filmo žvaigždė, o Tailando paplūdimiai. Keliauninkų neišgąsdina ir visokie negerumai, rodomi filme – narkotikai, nelegalios marichuanos plantacijos, susišaudymai ir smurto scenos.
Greičiau priešingai – visa tai tik dar labiau prisideda prie nutrūktgalvių planų ištirti Tailandą. Taip ir trinasi salų pakampiais, ypač garsiųjų Pilnaties vakarėlių metu, kniaukiantys girti vakariečiai, nesuprasdami, kaip nesugeba pragerti visų pinigų ir jau pamiršę kokiu principu juda kojos ir rankos, griūva kur papuola, miega, kol aplinkui juos kiti trypia, fotografuoja, tampo, spalvina flomasteriais ar laisto neišgertu alkoholiu.
 |
| Lucas Cwierz nuotr./ Pilnaties vakarėlis Koh Phangan saloje |
Filmas buvo filmuojamas Koh Phi Phi saloje esančioje Maya įlankoje, Krabi provincijoje. Įvairūs salų kampeliai bei kompiuteriu pripiešti kalnai – filmavimo grupės sukurtas rojus žemėje, apsuptas krištolo skaidrumo vandens.
Problemos prasidėjo filmo kūrybinei grupei saloje praretinus palmes ir žolę bei traktoriais išlyginus Koh Phi Phi paplūdimį, kad šis labiau primintų rojų (?!). Kūrybinė grupė buvo atidėjusi pinigų paplūdimio atkūrimui, tačiau gamtosaugininkų teigimu, ekosistemai padaryta žala buvo nebeatstatoma. Dėl to po keletą metų užsitęsusių teismų, kūrybinė grupė iš „20th Century Fox“ bei keli Tailando valdininkai buvo pripažinti kaltais. Jų kaltę kiek „atpirko“ 2004 metus Tailando pakrantėse siautęs cunamis, kuris, sakoma, padėjo atkurti paplūdimį, sujaukdamas viską, ką buvo pridirbę filmo kūrėjai.
Tačiau gamtosaugininkai nerimauja, kad žala ne tik nebuvo visiškai atstatyta, bet Tailando paplūdimiai ir toliau žalojami dėl nenutrūkstamo turistų srauto, prasidėjusių statybų.
Taip ir keliaujam ten, kur gražu ir žmonių nepaliesta, tam, kad paliestume ar net sugriautume. Juokingai skamba keliauninkų piktinimasis turistų daroma žala lankytinoms vietoms, taip lyg tik visi kiti, bet ne jie, būtų žalingi. Vienas iš tų Tailando gamtai keliančių grėsmę „parazitų“ – ir aš. Užsimaniau panardyt, pasikelti naro kvalifikaciją, o Tailandas – viena pigiausių ir geriausių vietų gauti naro pažymėjimą, įgauti daugiau patirties ar tapti nardymo instruktoriumi.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Tailandas po vandeniu |
Koh Tao – būtent tam skirta sala, su viena šalia kitos besiglaudžiančiomis nardymo mokyklomis, nardymo reikmenų parduotuvėmis, su motoroleriais lakstančiais nardymo instruktoriais iš viso pasaulio, dažnai čia dirbančiais nelegaliai, bei kasdien atplaukiančiais naujais turistais, kuriems žemės bei potyrių ant jos negana.
Mažiau vakarėlių, daugiau nardymo, buvimo po vandeniu, buvimo vandeniu. Gražiai viskas skamba, gražu ir yra, kol neužsupa laive, ir tada kas spėja į tualetą, o kas tiesiai per bortą – pamaitinti žuvų savo skrandžio turiniu. Instruktoriai juokiasi, dalina mažas geltonas tabletytes bei citrinos riekes ir skubina tvarkytis įrangą, apsitempti kostiumais ir šokt iš laivo.
Pažengusio naro licenzijai gauti reikia maždaug trijų dienų ir penkių panėrimų, kurių metu pasiekiamas 30 metrų gylis, mokomasi naviguoti ir orientuotis po vandeniu, pasikartojamos ir atnaujinamos seniau įgytos žinios, permetamas akim nardymo vadovėlis su būtina nauja informacija, aplankomos laivų nuolaužos, pasilabinama su vietiniai povandeniniais gyventojai. Viena įdomiausių patirčių – nėrimas naktį, su galingais prožektoriais, kada gali pamatyti miegančias ar medžiojančias žuvis.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Artėjanti naktis |
Koh Tao nardymo mokyklose instruktoriais dirba narai iš viso pasaulio. Mane mokę instruktoriai buvo atvykę iš Amerikos, Karibų jūros regiono, Italijos, Australijos, Olandijos. „Kam iš Karibų, kur tokios puikios vietos nardymui, belstis į Tailandą? Juk galit ten nardyt kol oda nusiners!“ – klausiu instruktoriaus Kai pakeliui į vieną iš nardymo vietų apie pusvalandį nuo salos. „Galėčiau. Ir nardžiau. Bet ten viskas kitaip – kitokie turistai, kitokios darbo sąlygos. Čia galiu gauti daug daugiau patirties, mokydamas nuolat atkeliaujančius turistus, kurie čia, beje, daug draugiškesni ir smagesni, negu tie, su kuriais teko dirbti namie“, – pasakoja Kai.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Tailandas po vandeniu |
Tą patį sako ir Massimo iš Italijos. „Patinka man čia nardyti, ir čia atkeliaujantys žmonės daug draugiškesni negu nardantys Italijoje. Čia pigiau, todėl nardo daug jaunimo, paprastų keliauninkų. Italijoje nardymas – brangus užsiėmimas, todėl tenka dirbti su pretenzingais turtuoliais. Tai tikrai ne taip malonu ir paprasta. Pasiilgstu tik Itališko maisto, makaronų, sūrio“, – nusijuokia, kaip ir kiekvienas kitas užsienyje sutiktas italas.
Bet instruktorius Bas iš Olandijos šiandien niekas nejuokinga, pasisveikina, atsisveikina ir pradingsta. „Pasidarė tailandietiška tatuiruotę,“ – paaiškina Kai. O tai reiškia, kad kurį laiką negalės nardyti. Tailandietiškas tatuiruotė – tai nudegimas virš dešiniosios kojos kulkšnies, kuris atsiranda pargriuvus motociklu ar motoroleriu – koją nudegina įkaitęs dujų išmetimo vamzdis.
Bet narams baisiausias ne pats nudegimas, o tai, kad kol oda sugis, jie negalės nardyti. Nudeginimą svarbu tinkamai ir atsakingai gydyti. Priešingu atveju įsimetusią infekciją įveikti gali būti sunku. Pastebiu, kad nemažai vietinių, o taip pat ir turistų, dabinasi tailandietiškomis tatuiruotėmis – lyg kokios grupuotės skiriamuoju ženklu.
Šveicaras Marco, su savo drauge Liusi neseniai pradėję savo dviejų ratų aplink pasaulį kelionę, nesitatuiruoja, o priešingai – elgesi itin atsargiai ir apgalvotai. Nuotykiai paskaičiuoti, improvizacijoms vietos nėra. Marco pasakoja Koh Tao buvęs prieš 6-erius metus ir vedasi mus (dar prisijungia du juokingi belgai, kurie priešingai, nieko neplanuoja ir tik improvizuoja) į Ryklių įlanką, kur saulei leidžiantis suplaukia rykliai. Bent jau turėtų. Suplaukdavo seniau, prieš šešerius metus, o dabar tik antru bandymu pavyko vieną praplaukiantį pamatyt. „Viskas buvo kitaip: laukiniai paplūdimiai, daug mažiau turistų, jokių prabangių poilsio namų“, – niurzga Marco. Dabar į ryklių įlanką, kuri seniau buvo laukinis apleistas paplūdimys, paprastai nepateksi. Visa įlanka – prabangaus viešbučio teritorija, į kurią ne viešbučio gyventojai neįleidžiami. Todėl tenka lipti uolomis ir bristi į paplūdimį iš kitos įlankos pusės arba nerti tiesiai nuo uolų.
„Suknistos statybos, suknistas turizmas“, – piktinasi Marco, kai pagaliau pasiekiam paplūdimį ir atsisėdam po palme. Tuo tarpu už 20 metrų laukio baseine plauko viešbučio gyventojai.
Belgai Dries ir Denis vėliau juokiasi: „Juk visokie tokie Marco, kurie bamba kaip viskas keičiasi iš tikrųjų ir verčia viską keistis. Visi keliautojai keičia.“ Kaip ir mes patys, nuplaukę išgąsdinti paskutinio ryklio.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Tailandas po vandeniu |
O kam juos saugot, vis tiek tuojau – pasaulio pabaiga. Dries ir Dennins pasakoja sutikę savo tautietį Tailando šiaurėje ir pas jį praleidę kelias dienas. Jis ten neseniai atkeliavo, išsinuomojo milžinišką namą su baseinu, mėgaujasi gyvenimu ir laukia pasaulio pabaigos pagal Majų kalendorių.
Ne šiaip sau laukia, o rimtai ruošiasi: prieš išvykdamas pasiėmė didžiulė banko paskolą, kad paskutines dienas galėtų komfortabiliai ir nevaržomai leisti Tailande, visų pirma užsitikrinęs visomis reikiamomis priemonėmis tą pabaigą pragyventi. Jo naujuose namuose pūpso kelios milžiniškos šarvuotos „išgyvenimo“ dėžės, prigrūstos įvairiausių pasaulio pabaigą išgyventi padėsiančių priemonių, prietaisų, maisto ir pan. Jei kas ir išgyvens – tai tik jis, parodysiantis majams, kad šie nepaskaičiavo vieno ištvermingo belgo, neleisiančio pasauliui pasibaigti.
Denis ir Dries groja dūdelėmis, geria iš baro nukniauktą neapdairiai savininkų paliktą limonadą ir suka marichuaną. Marichuanos baruose, beje, čia galima įsigyti, taip pat kaip kavos. „Jums suktinuką ar gramais?“ – paklaus padavėjas. Saloje – tik du policininkai, jų padaugėja nebent Pilnaties vakarėlio metu. Tačiau saloje ramu, didelių incidentų nekyla, o prekyba narkotikais vyksta po jų priedanga.
Nuotraukų galerija: https://www.15min.lt/gallery/show/tailando-lasai-vandens-ritmu-25882
Daugiau nuotraukų: http://godoberta.com/maps/thailand, http://godoberta.com/maps/thailand-underwater
