Po savaitės jachtoje, atrodo, turėtum namo grįžti įdegęs ir visas švytintis. Tačiau ant rankų pilna nuospaudų, kojos mėlynos nuo nerangaus daužymosi į įvairius jachtos kampus, o drabužius reikia skalbti bent tris kartus, kad išnyktų prakaito kvapas ir jūros druska.
Jachta keliavę būsimieji verslininkai išmoko svarbią pamoką apie verslą – regis, tvirtas pagrindas po kojomis kartais ima ir susvyruoja, o išėjimas už komforto zonos ribų yra būtinas, kad gimtų netikėtos idėjos, išbandytum savo komandą ir deramai įvertintum savo darbo vaisius.
Gaudyti vėją
Per kiek laiko nuplauktumėte 20 mylių, pučiant priešpriešiniam 10–15 mazgų vėjui? Tokią užduotį iš savo jachtos kapitonų Pauliaus Kovo ir Sauliaus Šukaičio gavo VOYAGE verslumo kelionės dalyviai, užduotims jūroje padalinti į dvi komandas – „Studentas irgi žmogus“ ir „Rankų darbas“.
Kadangi tądien vėjas buvo stiprus ir pūtė kone tiesiai į laivo priekį, jachtai teko gaudyti vėją, ir todėl vietoje 20 mylių teko nuplaukti apie 30. Kelionės metu komandos padarė 25 vendus (posūkis prieš vėją).9 valandą palikę Stono įlanką jie turėjo apskaičiuoti, kada pasieks Dubrovniką.
Nė viena komanda tikslaus laiko pasakyti nesugebėjo – užduotį laimėjusi komanda apsiriko valanda (manė, kad uostą pasieks 14:45 val.), tačiau pati užduotis lietuviams labai patiko.
Lietuvių komanda jachtoje Adrijos jūroje praleido savaitę ir tai buvo viena įdomesnių buriavimo dienų. Tačiau per tą savaitę nuobodžiauti nebuvo kada: jaunieji buriuotojai patyrė visko – nuo yrimosi per lietų ir dideles bangas iki naktinio plaukimo, kur kelrodėmis buvo žvaigždės.
Buitinis oligarchizmas
„Oligarch life (liet. oligarcho gyvenimas)“, – nuolatos juokėsi studentas Adomas Gančierius. Tą vaikinas sakydavo pietums pjaustydamas daktarišką dešrą, džiaudamas skalbinius ar plaudamas indus.
Jachtoje mažai pažįstami jaunuoliai su savo kapitonais gyveno savaitę. Gyvenamosios laivo patalpos, kuriomis teko dalintis, yra maždaug dviejų kambarių buto dydžio.
Didžiausiu iššūkiu lietuviams buvo maisto gaminimas. Mat dažnai tą tekdavo daryti buriuojant, o ne tuomet, kai laivas būdavo išmetęs inkarą. Tai reiškia, kad kartais, laikant peilį, grindys pasvirdavo kelių dešimčių laipsnių kampu.
Tad nenustebkite, jeigu kretančiame troleibuse pamatysite už niekur nesilaikantį žmogų – jis, matyt, jau yra jachtoje kartą kitą gaminęs troškinį.
Ieškojo verslo idėjų
Į dviejų savaičių nuotykį po Juodkalniją ir Adrijos jūrą jaunuoliai leidosi ne šiaip sau. Per tą laiką jie kūrė įvairius produktus ar paslaugas turizmo sektoriui, ir kelionės pabaigoje pabandė jas parduoti investuotojui.
Buvo pristatytos 4 verslo idėjos – 2 pristatė lietuviai ir dar 2 – užsieniečiai, kurie į kelionę leidosi atskirai nuo keliautojų grupės iš Lietuvos.
Viena lietuvių idėjų – gidų platforma, kuri padėtų į Lietuvą atvykstančiam turistui lengviau susirasi gidą. Dabar tą padaryti yra labai sunku – nors Turizmo departamentas turi gidų duomenų bazę, veikia kelios gidų gildijos, gerą specialistą ir ekskursiją, ypač tuomet, jeigu esi užsienietis, susirasti vis dėlto sudėtinga.
Viena lietuvių idėjų – gidų platforma, kuri padėtų į Lietuvą atvykstančiam turistui lengviau susirasi gidą.
Kita lietuvių komanda pasiūlė platformą neįprastų kelionių organizavimui. Tarkime, žmogus labai nori keliauti slidinėti į kalnus, tačiau neturi su kuo. Platformoje jis galėtų rasti keliautoją, kuris kaip tik organizuoja panašią kelionę. Ne gana to, tai daro jau ne pirmą kartą, taigi gali padėti kalnuose pasijusti kaip vietiniam – žino geriausias trasas, skaniausiai gaminančius virėjus ir panašiai.
Užsieniečiai taip pat pristatė dvi idėjas. Viena jų – aplikacija „Airport Connector“. Dabar, produkto kūrėjų teigimu, žmonės labai daug laiko praleidžia oro uostuose, ir tą daro neproduktyviai. Mobilioji programėlė veiktų tarytum socialinis tinklas, kur žmonės, norintys laiką iki skrydžio leisti ne vieni, galėtų rasti vienas kitą.
Antra užsieniečių komanda norėtų įkurti kelionių agentūrą, kuri padėtų rasti kelionės kryptį ne sezono metu.
Dalis poilsiautojų į įvairius kurortus keliauja ne vasarą – juose būna ne taip karšta, viešbučiai ir skrydžiai yra pigesni, mažiau poilsiautojų. Tačiau problema yra ta, kad ne sezono metu kurortuose nėra ką veikti, ir tam, komandos teigimu, reikalingas specializuotas kelionių organizatorius.
Idėjos nesužavėjo
Savo idėjas jaunuoliai pristatinėjo investuotojui Duncanui Chamberlainui. Vyras sakė, kad visos idėjos gali būti įgyvendintos, tačiau pažadais investuoti jis nesišvaistė.
„Nesutikau dar nė vieno žmogaus, kurio pradinė idėja būtų buvusi paraidžiui ir įgyvendinta. Keistis yra labai svarbu. Tik nuo jūsų priklauso, ar jūsų idėjos bus įgyvendintos ir veiks realybėje“, – sakė jis jaunuoliams.
Vyras daugiausia investuoja į saugias investicijas, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, ir tai gali būti viena priežasčių, kodėl VOYAGE verslumo kelionės dalyvių idėjos jo nesudomino.
Nepaisant to, vyras bandė įkvėpti jaunuolius siekti savo tikslų.
„Nieko nedaryti yra labai lengva. Su didžiausiu iššūkiu susidursite tada, kai liksite vieni, kai niekas jūsų neklaus, ką darote, kad jūsų svajonės išsipildytų“, – kalbėjo jis.
VOYAGE kelionės dalyvius po Juodkalniją ir Adrijos jūrą lydėjo lektoriai Simona Šimulytė, Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų instituto direktorė, ir buriuotojas, kapitonas Paulius Kovas.
15min kelionę po Juodkalniją ir Adrijos jūrą iš dalies apmokėjo VOYAGE organizatoriai. Straipsnių turiniui tai įtakos neturi.
