Tačiau atvykę į šią salą likome gerokai nustebę – oras itin vėjuotas, o poilsiautojai vaikščiojo apsimuturiavę skarelėmis, šiltomis kepurėmis, o kai kurie net ir žieminėmis striukėmis. Pažiūrėjus į jutiminę temperatūrą buvo sunku patikėti – vos 7 laipsniai.
„Koks velnias mus nešė į šią galerą?“ – žvalgydamiesi vieni į kitus ėmėme kalbėtis tarpusavyje, kai internete išvydome, jog Lietuvoje gegužės pradžioje tą patį savaitgalį švietė saulė ir termometro stulpeliai buvo perkopę 20 laipsnių ribą.
Negana to, dar prie viso to vėjuoto Rodo salos oro porą dienų buvo prakiuręs dangus.
„Tokių atostogų gegužės mėnesį dar niekada neturėjome. Ką čia reikės visą savaitę veikti?“ – tarpusavyje šnabždėjosi grupelė lietuvių, atvykusių į Rodo salą.
Vėliau, pakeliavę po salos gilumą, iš žmonių kalbų supratome, kad toks oras Rodo saloje – neįprastas.
Vieni kalbėjo, kad tokio šalto vėlyvo pavasario čia neregėjo net 50 metų, o kiti minėjo, kad nieko panašaus čia nėra buvę net 70 metų. „Kažkoks velnias čia mus užkerėjo“, – kalbėjo gatvėje sutikti vietiniai graikai.
Viešbučio ekskursijos – už kosmines kainas
Kelionė mums, lietuvių grupelei, prasidėjo neįprastai: nuotaiką kiek sugadino tai, kad viešbutyje buvo pareikalauta susimokėti pagalvės mokestį – net 105 eurus už savaitei išnuomotą kambarį, nors kelionė buvo pirkta per kelionių agentūrą ir niekas apie tai net nebuvo įspėjęs.
Dar kai kurie lietuviai, atvykę į šią salą, bandė aiškintis ir klausinėti: kas gi čia vyksta, bet taip ir liko nieko nepešę...
Rodos, kad ši kelionė taps visišku nesusipratimu, tačiau lietuviai nebūtų lietuviai, juk esame pripratę prie panašių lietuviškų vasarų...
Viešbutyje siūlantis ekskursijas Bulgarijos pilietis anglų kalba ėmė dėstyti savo kainas: „Į Rodo miestą galiu nuvežti ir vakare pavežti. Kaina vienam žmogui – 50 eurų. Į 30 km nuo Rodo miesto nutolusį „Septynių šaltinių“ slėnį 2 žmonėms kaina – 150 eurų, 4 žmonėms – 300 eurų, jei vyksite šešiese – iki 500 eurų nuleisiu.“
Mes, šešių lietuvių grupelė, tik susižvalgėme vienas į kitą ir neištarę nė žodžio vienas iš kito veidų supratome: „Kainos – kosminės.“ Padėkojome minėtam bulgarui už pasiūlymą ir mandagiai pasakėme: „Pasvarstysime.“
Buvome apsistoję nuo miesto gerokai nutolusioje kaimo vietovėje, nors ir viešbutis jūros pakrantės gražioje vietoje, tačiau ką gi tokiu oru veikti? Negi sėdėti visą laiką savo kambaryje ar viešbučio vestibiulyje?
Juolab kad viešbutis, kuris skelbėsi esantis penkių žvaigždučių, daugelio lietuvių poilsiautojų nuomone, vargiai traukė ir tris žvaigždutes.
Išeitis – automobilio nuoma
Ilgai sukti galvų nereikėjo, išeitį greitai radome – pasitarnavo visagalis internetas ir dirbtinio intelekto pasiūlymas. „Išsinuomokite automobilį. Rodo saloje tai – geriausias variantas poilsiautojams“, – pasiūlė ChatGPT.
Netrukus taip ir padarėme, viešbučio teritorijoje išsinuomojome nediduką automobilį trims paroms už 105 eurus ir prasidėjo kelionė skersai ir išilgai po visą Rodo salą.
Įdomu tai, kad ChatGPT kasdien puikiai sudėliojo kelionių maršrutą: aplankytas viduramžiškas Rodo miesto senamiestis, kuris įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą, daugybė pilių, salą juosiančių gynybinių įtvirtinimų, riterių gatvė, vienas gražiausių salos kampelių – Lindos Akropolis – senovės griuvėsiai su nuostabiu vaizdu, balti Lindos miestelio namukai su siaurutėmis tarsi labirintai gatvelėmis, St Paul's Bay – įspūdinga įlanka maudynėms, „Drugelių slėnis“, daugybė įvairių salos paplūdimių, parkai su gausybe po jais vaikštinėjančių ir turistus drąsiai maisto kaulijančių povų, „Septynių šaltinių“ slėnis, kur pro 180 metrų ilgio tunelį teka septyni sraunūs šaltiniai ir subėga į dailų dirbtinį ežerą. Turistams lįsti pro šį tunelį – tikra atgaiva ir savotiškas nuotykis.
Rodo saloje yra išsibarstę miesteliai ir kurortai, tarp kurių: Falirakijas, Kremasti, Haraki, Pefkos, Archangelos, Afantou, Koskinou, Embona (Atavyras), Paradisi ir Trianta (Jalisas). Salą charakterizuoja ir aukščiausi kalnai: Atavyras (1210 m), Artamyti (825 m) ir Prophet Ilias (800 m).
Pamatyti tikrai yra ką.
Visus pralinksminęs pasiūlymas
Tiesa, geriausiai automobilį nuomotis su automatine pavarų dėže, kadangi su mechanine pavarų dėže kai kur kalnuotose vietovėse mums teko gerokai pariedėti ir atgal bei „padeginti“ sankabą.
Įdomu tai, kad dirbtinis intelektas ne tik kasdien sudėliodavo išties patrauklius ekskursijų maršrutus, bet ir pasiteiravus, kur būtų gera vieta papietauti, parašė: „Jei esate užsisakė viešbučio paketą „Viskas įskaičiuota“, grįžkite į viešbutį, papietaukite, nes jis nuo kito lankomo objekto yra gana arti, ir vėl keliaukite.“
Šis ChatGPT pasiūlymas mūsų kelionės grupelę išties pralinksmino ir pakėlė nuotaiką. Tikėjomės, kad rekomenduos kokį ištaigingą restoraną ar vietinę maitinimo įstaigą, o čia štai dirbtinis intelektas nusprendė į visa tai pažiūrėti per ekonominį aspektą – pataupyti mūsų pinigėlius.
Šiuo pasiūlymu pasinaudojome ir jau laimingi po sočių pietų keliavome toliau.
Galiausia paaiškėjo, kad Rodo saloje oro temperatūra gali gerokai keistis ir nuo esamos vietovės, būtent mes buvome apsistoję pačioje vėsiausioje vietovėje, o salos gilumoje galiausiai oro temperatūra perkopė ir 23 laipsnių ribą.
Ekskursijoms, kelionėms, pilių ir muziejų lankymui – tai idealiausiais oras.
Per tris dienas automobiliu nuvažiavome arti 500 km ir kuro bei automobilio nuoma žmogui atsiėjo vos po 40 eurų, o pamatyta ir apkeliauta išties daug.
Šiuo technologijų laikotarpiu, kai yra internetas, navigacijos, transporto priemonė ir vairavimo teisės, keliauti be gido – drąsiai galima, o įspūdžių, potyrių ir emocijų – milijonas. Svarbu kartu gera kompanija ir juokas bei smagus laikas – garantuoti.
