Pamenu, kartą teko tokį skrydį turėti vykstant į Egiptą (tada tą kelionę organizavau ne aš, todėl tokia nesąmonė ir įvyko – pats tikrai nebūčiau tokio skrydžio rinkęsis, burbėjau dėl jo kelias dienas). Skrydis buvo numatytas gal trečią nakties, tad oro uoste reikėjo būti kažkur po pirmos. Buvo nemalonu, nes juk neisi miegoti dar iki to.
„O kodėl nepamiegojus lėktuve?“ – paklausite. Na, nemiegu aš lėktuve, negaliu užmigti sėdėdamas, nors tu man baslį ant galvos tašyk. Paskutinį kartą miegojau sėdėdamas, kai grįžinėjau iš emigracijos Amerikoje, kas buvo prieš 20 metų. Daugiau viskas, galiu skristi visą naktį, neužmigsiu ir gana.
Jei yra laisvų vietų ir galiu ant jų prigulti – užmigti galiu, jei ne – viskas, sėdžiu stačiomis akimis ir nekenčiu visų miegančių. Taip buvo ir su tuo Egipto skrydžiu – prasėdėjau visą naktį ir, pro lėktuvo langą stebėdamas saulėtekį, niršau.
Kiti sakys, kad yra paranku atskristi ryte ir taip turėti pilną poilsio dieną, bet man šis argumentas negroja – kokia kokybiška poilsio diena bus po nemiegotos nakties? Nulinės kokybės.
Turi tada slankioti teritorijoje kaip vaiduoklis ir apsimesti, kaip viskas Egipte smagu.
Vaikštai visas tarsi sudaužytas ir niekuo nesidžiaugi (čia minimos kelionės pirmąją dieną termometrai rodė 30 laipsnių, bet man dėl nemiegojimo buvo šalta). Arba eini pamiegoti dienos metu. Bet kur tu nueisi, jei atvykus ankstyvą rytą, viešbučiai dar net neduoda kambario? Turi tada slankioti teritorijoje kaip vaiduoklis ir apsimesti, kaip viskas Egipte smagu.

