Įspūdinga tai, kad radinys išliko beveik nepriekaištingos būklės – pažeista tik nedidelė nosies dalis.
Darbininkai, vykdę paplūdimio atnaujinimo darbus, iš pradžių manė radę paprastą marmuro gabalą. Tačiau į vietą atvykę ekspertai netrukus nustatė, kad skulptūra gali būti datuojama I arba II mūsų eros amžiumi.
Specialistų vertinimu, tai gali tapti vienu svarbiausių romėniškos skulptūros radinių Alikantės istorijoje.
Rastas artefaktas – balto marmuro galva, kuri, manoma, gali vaizduoti meilės ir grožio deivę Venerą.
Alikantės miesto taryba radinį priskyrė Romos imperijos klestėjimo laikotarpiui ir apibūdino jį kaip „itin aukštos meninės vertės romėnišką galvą, išlikusią puikios būklės“.
Alikantės kultūros tarybos narė Nayma Beldjilali teigė, kad tai gali būti vienas svarbiausių romėnų skulptūros radinių ne tik mieste, bet ir visoje provincijoje.
Tačiau įspūdingas atradimas gali sujaukti turistinius planus. La Almadraba paplūdimio atnaujinimo darbai dabar sustabdyti, kol archeologai atliks išsamius kasinėjimus. Paplūdimį planuota atidaryti dar šią vasarą, tačiau šie planai pakibo ant plauko.
Dar 2009 metais netoliese buvo aptikti romėniškos vilos griuvėsiai.
Beje, ši vieta archeologams jau seniai žinoma. Dar 2009 metais netoliese buvo aptikti romėniškos vilos griuvėsiai, todėl teritorija paskelbta archeologinio susidomėjimo objektu.
Dabar specialistai atliks papildomus tyrimus, kad galutinai patvirtintų radinio autentiškumą.
Paveldo ekspertas José Manuelis Pérezas Burgosas pažymėjo, kad biusto šukuosena turi helenistinio stiliaus bruožų – banguoti plaukai su sklastymu per vidurį būdingi idealizuotiems dievybių, tokių kaip graikų Afroditė ar romėnų Venera, atvaizdams.
Ekspertai taip pat mano, kad tokios skulptūros galėjo puošti turtingų romėnų patricijų namus.
Ekspertai taip pat mano, kad tokios skulptūros galėjo puošti turtingų romėnų patricijų namus.
Istorikai primena, kad imperatoriaus Augusto laikais (27 m. pr. Kr. – 19 m. po Kr.) Romos imperija sparčiai plėtėsi, o vadinamoji Pax Romana epocha atnešė kultūrinį pakilimą. Tuo metu Venera buvo laikoma romėnų tautos motina ir simbolizavo meilę, grožį bei vaisingumą.
2009 metais šioje teritorijoje vykdyti archeologiniai tyrimai atskleidė romėniškos pajūrio vilos pamatus, gerai išsilaikiusią keramiką ir to laikotarpio monetas. Archeologai įtaria, kad vila galėjo priklausyti įtakingam Romos piliečiui.
