Apie 10 milijonų poilsiautojų, kurie šiemet planuoja aplankyti karščiausią Europos sostinę – Atėnus (Graikija), turėtų būti budrūs, nes pastaraisiais metais šiame mieste tapo itin tvanku.
Kelionę į Atėnus planuojantys turistai turėtų „susiveržti diržus“ ir į lagaminą įsidėti nešiojamą ventiliatorių – šią vasarą be jo gali būti sunku. Atėnai visada buvo kaitrūs vasaros metu, tačiau niekada taip, kaip dabar.
Karščiausia žemyninės Europos sostinė pernai vasarą kepė rekordiniame karštyje – visą Graikiją apėmusi karščio banga nuo liepos 8 iki 23 dienos buvo ilgiausia šalies istorijoje, rašoma „The Mirror“.
Nors pernai buvo sumušta daug rekordų, tai nebuvo visiška išimtis. Graikijos miestai ir salos kiekvieną vasarą užfiksuojama daugybė dienų, kai temperatūra viršija 40 laipsnių ribą.
Karštis ypač didelė problema Atėnuose, kur trūksta žaliųjų erdvių ir pavėsio nuo negailestingos vidurdienio saulės, todėl lankytojai iš mažiau saulėtų kraštų gali pasijusti lyg iškepti ir išsekę.
Iš tiesų, Atėnų Akropolis pernai vasarą kelis kartus buvo uždarytas dėl nepakeliamo karščio, kuris buvo laikomas pavojingu lankytojams. Kiekvieną dieną šią vietą, kur stovi Partenonas, Erechtėjonas, Propilėjų įėjimas ir iš balto marmuro pastatyti stulpai, aplanko apie 17 000 žmonių.
Lankytojai iš mažiau saulėtų kraštų gali pasijusti lyg iškepti ir išsekę.
Turizmo sezono įkarštyje net iki 23 000 lankytojų per dieną mina šias šventas uolas, ardančias pamatus vietos, kurią daugelis laiko demokratijos lopšiu. Dėl susidariusio didžiulio žmonių antplūdžio pernai buvo įvestas naujas lankytojų ribojimas, kuris padėjo kiek suvaldyti minias ir suteikė šiokio tokio ramumo šiam nuolat perpildytam objektui.
Be karščio, Atėnai susiduria ir su perteklinio turizmo problema. Anot „Fodor’s“, graikų sostinė yra viena iš daugelio istorinių vietovių, kurios nyksta ir yra žalojamos dėl nevaldomo turizmo.
Po finansinio nuosmukio ir koronaviruso suvaržymų Atėnai atsigavo turizmo prasme, tačiau, kaip rašo „Fodor’s“, „baiminamasi, kad jei lankytojų antplūdis ir toliau nebus kontroliuojamas, autentiškiausi Atėnų rajonai sunyks kultūriškai ir išnyks fiziškai“.
Dėl šios priežasties „Fodor’s“ Atėnus įtraukė į savo „Nevažiuoti“ (angl. „No Travel“) sąrašą.
Siekdama sumažinti siautėjančių Graikijos vasaros karščių poveikį, šalis ėmėsi įvairių priemonių, praneša CNN. Įdiegta ankstyvojo perspėjimo sistema dėl karščio bangų, realaus laiko temperatūros stebėsena, taip pat įrengti fontanai, kondicionuojami vėsinimo centrai ir maži pavėsingi parkeliai.
Avarinės tarnybos jau paruoštos artėjančiai vasarai, įskaitant ir Akropolio papėdę. Dar 2021 m. Atėnai tapo pirmuoju Europos miestu, kuris paskyrė specialų „karščio vadovą“ (angl. chief heat officer). Jo darbas – įgyvendinti gamta grįstus sprendimus, pavyzdžiui, medžių sodinimą, siekiant sumažinti juntamą karštį mieste.
Jie nepagalvoja užsidėti kepurės ar pasiimti pakankamai vandens.
Ekskursijų vadovė Iris Plaitakis, kuri dažnai lankosi Akropolyje, CNN pasakojo: „Turistai dažnai neįvertina karščio, ypač tie, kurie atvyksta iš šaltesnio klimato šalių. Jie nepagalvoja užsidėti kepurės ar pasiimti pakankamai vandens. Ten, viršuje, esate daug labiau veikiami saulės ir karščio dėl aukštesnės vietovės ir medžių bei kito pavėsio trūkumo“.
