Sekite 15min Google
Važiuodamos į Edinburgą apie jokius laivus negalvojome. Planas buvo klasikinis: pilis, senamiestis, akmeninės gatvelės ir mėginimai neperšlapti. Kad mieste galima aplankyti buvusią karališkosios šeimos jachtą „Britannia“, sužinojome atsitiktinai, jau būdamos vietoje. Smalsumas nugalėjo suplanuotą maršrutą.
Įlipome į dviaukštį autobusą ir gerą valandą važiavome per Edinburgą. Tačiau išlipusios Leite iš pradžių nesupratome, kur ieškoti laivo. Navigacija rodė į didžiulį prekybos centrą.
Jei ne nuorodos ant sienų, būtume suabejojusios, ar atvykome ten, kur reikia. Praėjome parduotuves, drabužių vitrinas ir maitinimo vietas, pakilome eskalatoriais – ir trečiame aukšte radome įėjimą į karališkąją jachtą. Kelionė į jūrų istoriją prasidėjo visai kaip apsilankymas parduotuvėje.
Už savo bilietą sumokėjau 24 eurus, o dukra su studento pažymėjimu pateko daugiau nei perpus pigiau. Suma iš pradžių pasirodė nemaža, bet netrukus supratome: čia laukia ne keli deniai pasidairyti, o ištisi plaukiojantys namai.
Karalienės kambarys – kuklesnis, nei tikėjomės
„Britannia“ buvo oficiali Britanijos karališkosios šeimos jachta nuo 1954 iki 1997 metų. Per tarnybos laiką ji nuplaukė daugiau kaip milijoną jūrmylių ir aplankė daugybę pasaulio uostų.
Tačiau vaikštant po laivą labiausiai nustebino jo santūrumas. Kambariai nedideli, koridoriai siauri, laiptai statūs, erdvė išnaudota apgalvotai. Net karalienės Elžbietos II miegamasis labiau priminė patogią kajutę nei puošnius apartamentus. Greta esantis princo Philipo kambarys buvo įrengtas panašiai.
Visai kitokį įspūdį paliko svetainė ir valgomasis. Čia buvo daugiau elegancijos ir oficialumo – šiose erdvėse priimti prezidentai, monarchai, diplomatai ir kiti aukšti svečiai. Laive lankėsi Nelsonas Mandela, Borisas Jelcinas, Indira Gandhi ir kiti pasaulio lyderiai.
Kartu tai buvo šeimos laivas. Viena garsiausių jo kelionių – princo Charleso ir princesės Dianos medaus mėnuo Viduržemio jūroje.
Plaukiojantis miestelis su operacine ir skalbykla
Kuo daugiau apžiūrėjome, tuo aiškiau darėsi, kad „Britannia“ buvo tarsi mažas miestelis. Čia veikė ligoninė su operacine, skalbykla, biblioteka, įgulos poilsio kambariai ir virtuvės. Viršutiniame denyje buvo įrengtas baseinas.
Čia veikė ligoninė su operacine, skalbykla, biblioteka, įgulos poilsio kambariai ir virtuvės. Viršutiniame denyje buvo įrengtas baseinas.
Laive dirbo daugiau kaip du šimtai žmonių – jūreiviai, karininkai, virėjai, aptarnaujantis personalas ir apsaugos darbuotojai. Jų gyvenamosios erdvės buvo gerokai kuklesnės už karališkosios šeimos patalpas.
Labiausiai mus pribloškė įgulos gultai. Jie atrodė tokie siauri ir trumpi, kad ėmėme svarstyti, kaip juose tilpdavo jūreiviai, apsiversdavo ant kito šono ir pailsėdavo po pamainų. Kai kurios kajutės priminė ankštus sandėliukus, tačiau visur vyravo pedantiška tvarka.
Dukrai labiausiai rūpėjo praktiniai klausimai: kur laikytos maisto atsargos, kaip organizuotas skalbimas ir kaip tokioje ribotoje erdvėje sugyvendavo tiek žmonių.
Atskiras kambarys vaikų desertams
„Britannia“ turėjo tris virtuvės patalpas, kuriose maistas ruoštas karališkajai šeimai, įgulai ir svečiams. Tačiau labiausiai pralinksmino pasakojimas apie vadinamąjį „želė kambarį“ – šaldomą patalpą karališkosios šeimos vaikų želė desertams laikyti.
Laive, kuriame vyko iškilmingi priėmimai, buvo pasirūpinta ir vaikų saldumynais. Tokios detalės padėjo už oficialios monarchijos istorijos pamatyti šeimos kasdienybę.
Rusiškas audiogidas ir mano slaptoji misija
Lankytojams siūlytas audiogidas keliomis kalbomis. Abejodama, ar viską suprasiu angliškai, pasirinkau rusų kalbą. Sprendimas atrodė praktiškas, tačiau netrukus pagavau save vis mažinančią garsą, kad aplinkiniai neišgirstų ir nepamanytų, jog esu rusė.
Kartais pritildydavau tiek, kad pati vos girdėdavau pasakojimą. Atrodė, jog turiu ne tik apžiūrėti laivą, bet ir saugoti mažą paslaptį.
Vienas lankytojas maloniai nusišypsojo. Man pasirodė, kad jis suprato mano nejaukumą, ir paraudau. Dabar šis epizodas kelia šypseną, tačiau tuomet norėjosi prasmegti tarp karališkosios jachtos denių.
Trylika korgių ir karališkasis trofėjus
Ekskursiją pagyvino užduotis – laive reikėjo surasti trylika pliušinių korgių. Iš pradžių ji atrodė skirta vaikams, bet netrukus ir pačios pradėjome atidžiau žvalgytis po kampus.
Visus trylika surado dukra. Pliušiniai šunys priminė karalienės Elžbietos II meilę korgiams, o dukrai ši paieška suteikė nuoširdaus džiaugsmo.
Už įveiktą užduotį gavome „karališkąjį“ trofėjų – lipduką. Susižvalgėme ir nusijuokėme: apėjome visus denius, o namo parsivešime tokį kuklų prizą. Tačiau nuotaiką jis pakėlė.
Įspūdį paliko kasdienybės ženklai
Ekskursija pranoko lūkesčius. Labiausiai įsiminė ne reprezentacinės salės, o vienvietė karalienės lova, nedidelis darbo stalas, virtuvėje surikiuoti indai, ankštos įgulos kajutės ir sustabdyti laikrodžiai, rodantys 15.01 valandą.
„Britannia“ leido pamatyti, kaip viename laive derėjo diplomatiniai susitikimai, šeimos poilsis ir šimtų žmonių kasdienis darbas. Įėjimas prekybos centre, korgių paieška ir mano nuotykis su audiogidu šią viešnagę pavertė nepanašia į kitus muziejų lankymus.
Jei prieš kelionę kas nors būtų pasakęs, kad vienas ryškiausių Edinburgo įspūdžių prasidės prekybos centro trečiame aukšte, būčiau nusijuokusi. Tačiau būtent ten radome kelią į karalienės plaukiojančius namus.
