„Anksčiau keliautojai užsienio šalyse ieškojo neįprastų ir, svarbiausia, neapgultų turistinių vietų, o šiandien, anksčiau buvusios sausakimšos, jos yra tokios pat didingos, tik vienišos. Išties unikalus laikotarpis.
Kaip ir tai, kad šiandien yra tobulas laikas geriau patyrinėti savo šalį, kuri galbūt nepelnytai buvo pamiršta kelionių mėgėjų. Neatrasta ir neregėta Lietuva tikrai gali nustebinti nekeliavusius po savo gimtąją šalį. Eiti Lietuvos mylėtojų sudarytais maršrutais nepaprastai įdomu – toks pažinimas vertas kiekvienos kelionės minutės“, – įsitikinusi kelionių organizatoriaus „West Express“ kelionių biuro „Panoramos PC“ vadovė Kristina Rovgaitė, su kuria kalbamės apie tai, kaip geriausiai išnaudoti savo atostogas, kokiais maršrutais keliauti, kur ir kokių patirčių ieškoti.
– Kristina, laikotarpis, kai atrodė, kad apskritai niekur nebekeliausime, atrodo, po truputį baigiasi. Kaip šį perversmą jaučia kelionių organizatoriai?
– Visi pastebime, kaip buvome ir vis dar esame išsiilgę paprasto bendravimo, pažinimo malonumo, gamtos, nuotykių, pramogų, paties poilsio – vieni ramaus, kiti kaip tik – aktyvaus. Juolab kad yra vasara, kai keliauti ir patirti ką nors įdomaus ir neįprasto yra pats didžiausias malonumas.
Didelio perversmo turizmo sferoje dar nėra, tačiau viskas juda kryptingai – atsiveria vis daug šalių, kurios vis drąsiau laukia turistų. Visgi, šiandien pagrindinė šalis, po kurią keliaujame, yra Lietuva. Kelionių organizatoriai, kaip ir kiti verslai, turėjo gana greitai persiorientuoti, prisitaikyti prie pokyčių, pritaikyti savo žinias ir patirtis tam, kad atrastų naujus maršrutus, kokybiškesnes paslaugas, palankesnes kainas, pačius geriausius ir, be abejo, saugius sprendimus klientui. Manau, tai kiekvieno atsakingo kelionių organizatoriaus prioritetas. Paslaugų teikėjai taip pat kaip niekad susirūpinę, kad paslaugos atitiktų aukščiausius saugumo ir higienos reikalavimus.
– Turbūt ne tik Lietuva, bet ir Latvija bei Estija šiandien „ant bangos“, kai po jas galime keliauti be jokių suvaržymų?
– Tikra tiesa ir tikrai pastebime domėjimąsi kelionėmis ir paslaugomis būtent šiose šalyse. Anksčiau Latvija ir Estija buvo daugiau ilgųjų savaitgalių kelionių kryptys, o dabar į priekį veržiasi ilgesnio poilsio Latvijos kurortuose, įdomių maršrutų Estijoje ieškotojai. Šiuo metu – unikalus laikotarpis, kai gražiausiose vietose gali būti pas sau vienas – be minios kitų keliaujančiųjų. Tai išskirtinė patirtis, nors ilgai ir nesitęs.
– Pakalbėkime apie tai, ko šiandien labiausiai ieško išsiilgę kelionių savo šalyje tautiečiai.
– Poilsis prie jūros, kaimo turizmo sodybose, įvairūs pažintiniai maršrutai autobusais, dviračiais, pėsčiomis – turbūt tai būtų dažniausios užklausos kelionėms Baltijos šalyse. Druskininkai ir Birštonas visada buvo populiarūs, o šiuo laikotarpiu dėl užimtumo neretai sunku gauti ne tik SPA paslaugų, bet ir viešbučių kambarių. Ne visi paslaugų teikėjai jau atvėrė duris po karantino. Žmonės aktyviai ieško originalių, įdomių lankytinų, išskirtinių nakvynės vietų.
– Tai, kad lietuviai taip intensyviai keliauja po savo šalį, reiškia ir tai, kad išvykų metu sutiksime daugiau žmonių, turėsime mažiau pasirinkimo nakvynės vietoms, didesnes paslaugų kainas?
– Prasidėjus karantinui viešbučių kambarius, apartamentus kurortuose ar sodybas užsisakę žmonės masiškai atšaukė rezervacijas. Šiandien matome priešingą situaciją – daugelis pasiūlymų Lietuvoje garuoja bežiūrint – daug kur nebėra vietų ir galimybės užsisakyti norimo poilsio norimoje vietoje. Iš dalies taip yra ir dėl to, kad dar ne visos sąlygos aiškios, ne visi paslaugų teikėjai jau persiorientavo ir yra pasirengę iš naujo pasiūlyti savo paslaugas.
Nors esame įpratę kelionių po Lietuvą paslaugas užsisakyti tiesiogiai, tačiau reiktų nepamiršti, kad agentūros dažniausiai gali pasiūlyti lankstesnes kainas, nei jas gauna savarankiškai užsisakantis žmogus. Paslaugų įsigijimas per agentūras vėl tampa aktualus, o tai verčia mus pasitempti ir ieškoti geriausių sprendimų savo atostogų planavimą mums patikintiems žmonėms. Visada verta pabandyti užklausti agentūros apie savo ketinimus, juk geras sprendimas sutaupo ir laiko, ir pinigų.
– Kokiais maršrutais keliaujama dažniausiai?
– Pačiais įvairiausiais – pažintiniais, kultūriniais, istoriniais, edukaciniais, kulinariniais, sportiniais, gyvūnų, paukščių stebėjimo, maršrutais, skirtais šeimoms su vaikams, ir panašiai. Pagal poreikius ir norus galima atrasti ir patyrinėti įdomių, nematytų šalies kampelių. Etnografiniai regionai taip pat turi ką parodyti. Aukštaitija atvira istorijos ir kultūros lobių ieškotojams. Ekskursijos metu po Burbiškių dvarą galima susipažinti su pikantiškomis dvariškių istorijomis, nepalieka abejingų įspūdinga ežerų panorama užkopus į Rubikių apžvalgos bokštą.
Palemono kalno viršūnė, Raudondvario dvaras, Panemunės kelias yra tikrai įspūdinga patirtis. Dvarų istorijos mėgėjams – įspūdingas klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaras. Įdomi Biržų pilis, Karvės ola, Kirkilų bokštas. Vilniečiai pamėgę pasivaikščiojimą karaimų ir totorių keliais po Trakus, Stakliškes, Raižius, kur susipažįsta su karaimų ir totorių tautinėmis bendrijomis, degustuoja lietuviškąjį midų bei totorių kulinarinio paveldo pyragą šimtalapį ar susipažįsta, su kokiomis mitologinėmis legendomis yra apipinta Velnio duobė.
– Per karantiną net tie, kurie niekada nemokėjo gaminti, išmoko paruošti pačių įmantriausių patiekalų. Gal totorių šimtalapio gamyba kiek per sunki, bet kuo įdomus mūsų šalies kulinarinis paveldas?
– Esame skaniai mėgstanti pavalgyti tauta, besidominti ne tik kitų šalių virtuve, bet ir savo šalies unikaliais patiekalais. Tuo teko įsitikinti organizuojant kulinarines keliones. Įdomi ne tik skirtingų Lietuvos regionų tradicinė virtuvė, bet ir dvarų, tautinių mažumų virtuvės, įvairių gėrimų tradicijos. Lietuviškos gastronomijos patirtys gali būti labai unikalios ir ne mažiau įdomios nei geriausių pasaulio šalių virtuvių atradimai.
Panorėjus Lietuvoje galima paragauti cepelinų su grikiais ir špinatais ar agurkų džemo. Kas neskanavo apelsinų sriubos ar apdainuoto pienių vyno, visuomet tai gali padaryti keliaudami vienu įdomiausių šalies maršrutu – Panemunės keliu. Keliaujantiems po Aukštaitiją gurmanams puiki proga paragauti vietinių kiaulpienių, varnalėšų šaknų, morkų kavos ar Arklio muziejuje sudalyvauti duonos kelyje.
Zanavykų krašte besilankantys būtinai paragaukite krosnyje keptą kopūsto galvą, įdarytą mėsa. Lietuviškų namų gamybos sūrių, senovės Lietuvos patiekalų galima rasti nemažai kur, bet kur rasti geriausią, žino tie, kurie nuolat tuo domisi, ieško, renka informaciją, bendrauja su vietinėmis bendruomenėmis. Neretai talentingi kaimo žmonės paruošia skanesnius, originalesnius patiekalus, nei kad galima rasti geriausiuose lietuviškų patiekalų restoranuose.
– Po geros vakarienės reikia ir geros nakvynės vietos.
– Romantikos mėgėjai gali rinktis nakvynę jachtoje Nidoje, prabangą mėgstantys – kelių šimtų kv. m vilą Palangoje. Galima nakvoti vėjo apsupty konteineryje Svencelėje, vaikams įdomi patirtis praleisti naktį Šiaurės Amerikos indėnų kaime arba japoniško stiliaus namukuose ant tatamio Japonijos sode.
Tik jums spręsti, kur norite atsibusti, – namuke, įrengtame medyje, ar kambaryje su židiniu, įrengtame ant liepto, buvusiame vienuolyne, grafo miegamajame ar tiesiog ant šieno. Pasirinkimo šiandien Lietuvoje tikrai nemažai, reikia tik žinoti.
– Neįprastos vietos visada traukia keliautojus. Kokias dar vietas paminėtumėte kaip vertas aplankyti?
– Biržų rajone stovi keliasdešimt kartų sumažinta Gedimino pilies kopija, Panevėžyje yra tūkstančiais raktų apkabinėtas uosis, tapęs ir jaunavedžių pamėgta vieta. Beje, įvertinęs savo galimybes, jaunavedys savo išrinktajai pernešti per tiltą gali pasirinkti ilgiausią ir aukščiausią Lietuvoje bei Baltijos šalyse – Lyduvėnų geležinkelio tiltą.
Aštresnių pojūčių mėgėjai savo mylimąją gali pernešti per kabantį tiltą, kurių Lietuvoje yra apie 80. Galima keliauti sveikatos takais Karklėje – norint visais jais pereiti, reikės nužingsniuoti 12 km. Žagarės regioninio parko vyšnių sode rasite vabzdžių viešbutį. Įdomią istoriją turi puodų namas, kurio visos namo sienos bei stogas apkabinėtas puodais.
Galima kitomis akimis atrasti Kauną, bevaikščiojant prezidentiniu keliu – vietas, kur dirbo, gyveno, laiką leido patys svarbiausiai šalies asmenys.
Savarankiškai galima keliauti po pačias įvairiausias vietas, bet su profesionaliu gidu tai yra visiškai kitokios patirtys. Netgi patiems tikriausiems vilniečiams maršrutai po Vilniaus rūsius, senamiestį, pilis ar šventas vietas yra kaip naujai atrastas jų gimtasis miestas.
