„Rugpjūčio pabaigoje savaitę keliavau po Palau – tai maža Ramiojo vandenyno salų valstybė. Keletą jos salų išnaršiau autostopu. Keturiolikmetę vairuotoją sustabdžiau ties Long Island parku, išsimaudęs jūroje ir norėdamas grįžti į Kororo miestą, kur buvau apsistojęs.
Iš karto matėsi, kad vairuotoja – labai jaunutė. Šalia sėdėjo dar viena mergina, kaip vėliau paaiškėjo – šešiolikmetė jos sesuo. Abi dėvėjo mokyklines uniformas – buvo akivaizdu, kad važiuoja į mokyklą. Vairuotoja mielai sutiko pavežti mane porą kilometrų. Didelių abejonių neturėjau, nes merginos atrodė rimtos. Ir vairavo ta mergina labai gerai, ramiai.
Tiesa, jaučiausi šiek tiek keistokai, kai ji pasakė savo amžių. Tuomet užklausiau apie teises – vairuotoja paaiškino, kad Palau galima vairuoti nuo 14 metų, turint laikinąjį vairuotojo pažymėjimą, jei šalia sėdi 16 metų arba vyresnis žmogus, turintis nuolatinį pažymėjimą“, – 15min pasakojo keliautojas.
Jis prisiminė, kad išlipęs iš tos merginos automobilio iš karto pagalvojo, kad, ko gero, tai galėtų būti pasaulio rekordas.
„Aš nežinau, ar koks nors autostopininkas yra sustabdęs dar jaunesnį vairuotoją. Autostopo rekordų puslapis veikia tokiu principu, kad patys žmonės jame registruoja savo rekordus. Iki šiol niekas nebuvo įregistravęs jauniausio sustabdyto vairuotojo. Tad aš, regis, pirmasis“, – sakė R.Pogorelis. Rekordininku jis bus tol, kol joks kitas autostopininkas nepraneš, kad susistabdė ir keliavo su dar jaunesniu vairuotoju.
Palau: kam verta vykti, ką išbandyti ir kiek pinigų vežtis?
Savo feisbuko profilyje po šios kelionės sugrįžęs keliautojas pasidalino įspūdžiais apie ne tik turistų, bet ir „kuprinėtojų“ dar mažai lankomą salų valstybę – Palau.
Pasak jo, geriausia ten keliauti gruodį–kovą, kada būna karšta, bet sausa. Jam keliaujant rugpjūtį buvo ypač lietinga, tačiau dažniausiai liūtys prasidėdavo 18 val. ir tęsdavosi iki ryto.
„Oras permainingas: gali šviesti saulė, o po 10 min. pradėti smarkiai lyti“, – pasakojo R.Pogorelis.
Susidomėjusiems kelione į Palau jis siūlo atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
- Internete matomas grožis – apgaulingas: pagrindinėse salose jo beveik nėra. Norėdami jį pamatyti, turėsite imti brangius turus ir dar mokėti papildomus turisto mokesčius. Daugelis plaukia į Rock Islands, o turai ten kainuoja nuo 100 JAV dolerių (papildomai 50 dolerių kainuoja turizmo leidimas). Apskritai leidimų šioje šalyje reikės pirkti daug: pavyzdžiui, kiekvienas užsienietis, išvykstantis iš šalies, oro uoste turi sumokėti 50 dolerių mokestį, kurį sudaro ekologinis mokestis (30 dolerių) ir išvykimo mokestis (20 dolerių).
- Iki 1994 metų Palau buvo JAV teritorija, tad nieko keisto, kad angliškai kalba visi, nors vietiniai turi ir savo kalbą. Pavyzdžiui, „labas“ būtų „Alii“ (arba du kartus – „alii alii“).
- Atsargiai naudokitės kredito kortelėmis. Vienas R.Pogorelio sutranzuotas vairuotojas paklausė, ar lietuvis moka nuskaityti („hack“) kredito korteles. Jis papasakojo, kad viename banke neseniai pakeitė bankomatą, nes prie jo buvo pritaisytas kortelių skaitytuvas. Tad visokiuose neaiškios reputacijos kinų restoranuose ir parduotuvėlėse kortelėmis geriau neatsiskaitinėkite – turėkite grynųjų.
- Nakvynės kaina svyruoja nuo 30 iki kelių šimtų dolerių. Už minimalią kainą vieninteliame šalies mieste Korore yra tik pora vietų. Internete lietuvio rastas pigiausias variantas yra Ms Pinetree’s hostelis, kur lova keturviečiame kambaryje kainuoja 35 dolerius. Jo privalumas – patogi vieta (daug kur nueinama pėsčiomis) ir galimybė sutikti kitų keliautojų (dauguma jų bus nardytojai, perkantys turus).
- Galima naudotis Airbnb.com variantu, tačiau žinokite, kad dauguma šiame tinklalapyje Palau siūlomų vietų priklauso vienam japonui. Jis siūlo nakvynę palapinėse už 10 eurų nakčiai (suteikia palapinę ir čiužinį) – tai pigiausia įmanoma nakvynė.
- Bandymas susirasti couchsurferių nebuvo sėkmingas: iš keliolikos klubo narių visoje šalyje atsiliepė tik pora ir nė vienas R.Pogorelio apsilankymo metu negalėjo jo priimti.
- Korore – didžiausiame Palau mieste – maisto problemos nėra: pilna azijietiškų restoranų ir kainos nuo 7 iki 15 dolerių, o patiekalų pasirinkimas didelis. Pusryčius geriausia turėti pasiruošus pačiam iš parduotuvės (viešbučiuose daug kur nemokama kava bei šaldytuvai); restoranai atsidaro tik apie 11 val. ir veikia iki vėlumos.
- Galima paragauti skanaus vietinio kalmaro, austrių, taip pat krabo (maždaug už 20 dolerių).
- Parduotuvėlėse yra duonos, kiaušinių, konservų. Tačiau plaukiant į tolimesnes salas, verta užsipirkti savo maisto iš anksto ir gamintis (nakvynės vieta dažniausiai būna su virtuve).
- Nusiteikite, jog jūsų telefonas Palau neveiks, nes šalyje neveikia jokie užsienietiški telefono numeriai. Daugumoje viešbučių nėra nemokamo Wifi – turėsite pirkti vietinio telekomo kortelę su užrašytu loginu ir slaptažodžiu, suteikiančią 4 val. interneto kreditą už 5 dolerių arba 8 val. – už 10 dolerių. Svarbu: pabaigę naršyti būtinai atsijunkite ir dėl visa ko išjunkite Wifi funkciją telefone – nes yra nemažai atvejų, kai neatsijungusiųjų kreditai buvo toliau nuskaičiuojami, kol dingo!
- Nemokamas bevielis interneto ryšys yra tik nedaugelyje kavinių ir restoranų, dažniausiai – labai lėtas.
- Viešojo sausumos transporto Palau beveik nėra. Pačiam Korore (iki pat oro uosto) yra tik darbuotojus vežti skirti viešieji autobusai, važiuojantys labai retu grafiku ryte ir po pietų, bet kelionė jais kainuoja 10–15 dolerių, taigi kaina neadekvati atstumui. Taksi nuo oro uosto iki miesto kainuoja 25 dolerius, viešbučiai siūlo savo pervežėjus už 15–20 dolerių. Taigi, jei neturite išsinuomoję automobilio (o tai nepigu – apie 60 dolerių dienai), autostopas – jūsų išsigelbėjimas. Paprastai vairuotojai pinigų neprašo.
- Eismas dešiniapusis, bet absoliuti dauguma automobilių – japoniški, todėl vairas – dešinėje pusėje (kai kurie turi specialius papildomus veidrodėlius, padedančius vairuotojui matyti skiriamąją liniją).
- Ką pamatysite priklausys nuo jūsų noro, tačiau, R.Pogorelio nuomone, važiuoti į Palau verta nardytojams arba Antrojo pasaulinio karo entuziastams. „Ieškantiems egzotikos už panašią kainą rekomenduočiau Filipinus arba Indoneziją. Ieškantiems gamtos grožio – Seišelius“, – savo feisbuke nurodė keliautojas.
