Norintiems susipažinti su lankytinais Lietuvos objektais ir atrasti dar nepažintas šalies vietoves padės kelionių vadovas „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“. Belieka išsirinkti jus dominančią kryptį ir leistis į kelionę be rūpesčių, mat knygoje pateikiami jau sudaryti maršrutai ir begalė patarimų. Būtent apie keliones po Lietuvą ir kalbamės su fotografu, entuziastingu keliautoju ir kelionių vadovo „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“ sudarytoju Vytautu Kandrotu.
– Vytautai, esate keliautojas ir fotografas. Kaip šios dvi aistros atsirado jūsų gyvenime?
– Už abu šiuos pomėgius esu dėkingas savo šeimai.
Keliauti pamėgau nuo vaikystės, tai a. a. Tėčio nuopelnas. Tuometiniame kolūkyje jis dirbo mechaniku ir daug važinėjo po Lietuvą bei kaimynines respublikas, ieškodamas atsarginių detalių. Pirmi kelionių prisiminimai: dar koks 4–5 metų pyplys visą kelią sunkvežimio kabinoje prastovėdavau priplojęs nosį prie stiklo, nes atsisėdus nieko nesimatydavo... Man tie pro langą matyti besikeičiantys vaizdai tuomet atrodė kaip dabar įdomiausias animacinis filmas šiuolaikiniams vaikams.
O fotografija? Turbūt iš vyresniojo brolio Gintaro, kuris nuo mažens kryptingai siekė tapti žurnalistu, rengė mokyklos sienlaikraštį, rašė straipsnius rajono laikraščiui, o namuose buvo įsirengęs tamsųjį kambarėlį – fotolaboratoriją. Tad teko pačiupinėti brolio turėtus fotoaparatus „Smena“, „Zenit“, pamirkyti rankas ryškaluose ir fiksaže. Studijų laikais teko padirbėti studentų laikraštyje „Savas“, kurį laiką lankiau KTU fotostudiją.
– Kaip gimė mintis išleisti kelionių vadovą „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“?
– Mano profesinė veikla nuo pat studijų laikų susijusi su leidyba, o 2001 metais įsteigiau viešąją įstaigą „Terra Publica“, kurios vienas iš tikslų – skatinti patriotiškumą, pažinti ir keliauti po gimtąjį kraštą. Taigi, stebėjau knygų lentynas, renginius ir svarsčiau, ko trūksta. Tokios knygos dar niekas nebuvo išleidęs. Buvo apie atskirus miestus ar regionus. Buvo tokių, sakyčiau, fotoalbumo formato leidinių. Bet kompleksinio kelionių vadovo niekas nesiryžo išleisti. Natūralu. Nes tai yra labai didelis darbas. Leidžiant tokią knygą dalyvauja gal pusšimtis žmonių.
– Kuo išskirtinė knyga „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“? Kam ji skirta?
– Pirmiausia šiandien, ko gero, tai pats išsamiausias leidinys apie lankytinas Lietuvos vietas. Šiame kelionių vadove aprašyta (ne paminėta, o aprašyta!) net 1600 turizmo objektų, daugelis jų – iliustruoti nuotraukomis. Antra, knyga yra „išmani“, interaktyvi – joje sudėtos ne tik GPS koordinatės, kurias suvedus navigacijos sistema nuves prie nutolusio piliakalnio ar atokaus gamtos paminklo. Prie objektų, kurie turi kontaktinę informaciją, knygoje spausdinami QR kodai. Juos nuskenavus telefonu ar planšete, patenkama tiesiai į objekto interneto svetainę, ten skaitytojas gali sužinoti darbo valandas, bilietų kainas ar tiesiogiai susisiekti su šeimininku. Tad informacija knygoje nesensta.
Šis leidinys skirtas keliaujantiems automobiliu ir pėsčiomis. Jis tinka tiek pradedantiesiems, tiek jau įgudusiems keliautojams, nes juo naudotis labai paprasta. Objektų gausa net ir patyrusiems turistams leis išsirinkti dar nematytą Lietuvos kampelį, o maršruto eiliškumas žemėlapyje leis sklandžiai aplankyti objektus taupant laiką ir degalus.
– Ne kartą pakartotinai išleistas kelionių vadovas „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“ sulaukė didelio susidomėjimo. Ar tai reiškia, kad keliavimas Lietuvoje vis populiarėja?
– Taip, nuo pat 2008–2009 metų ekonomikos krizės Lietuvoje vietinis turizmas kasmet auga po keliolika procentų. Į šią statistiką, deja, vienadieniai keliautojai nepatenka, mat surinkti patikimus duomenis galima tik pagal nakvynių skaičių. Tad realus augimas akivaizdus. Tuo nesunkiai įsitikini, kai net ir nedideliame miestelyje pamatai po 3–4 turistinius autobusus, laukiančius, kol turistai grįš iš lankomo objekto.
– Ar šis leidinys skirtas tik keliaujantiems automobiliu?
– Kaip jau minėjau, knyga skirta keliaujantiems automobiliu, o paskui likusias nedideles atkarpas galima įveikti pėsčiomis ar dviračiu. Tokiu būdu informaciją galima paskaityti prieš užeinant į lankytiną objektą, o knygą palikti automobilyje. Vis tik didelė leidinio apimtis turi trūkumų – knyga sveria beveik 2 kilogramus. Bet tikriems žygeiviams tai nėra kliūtis, štai pilna mano fotokuprinė sveria 12 kg (šypsosi).
– Kokių turistinių objektų mūsų šalyje atsirado per pastaruosius keletą metų? Kuriuos rekomenduotumėte aplankyti?
– Pastaruosius metus drąsiai galima vadinti Lietuvos saugomų teritorijų triumfu. 17 procentų Lietuvos teritorijos užima nacionaliniai ir regioniniai parkai, rezervatai ir draustiniai. Tai patys gražiausi šalies kampeliai, kuriuos lankyti tapo gerokai įdomiau ir paprasčiau. Daugelyje tokių vietovių iškilo ir itin didelio populiarumo sulaukė apžvalgos bokštai, parkų prieigose, strategiškai patogiose vietose įkurti lankytojų centrai. O ten apsilankymas nieko nekainuoja, galima užsisakyti ekskursijų ir edukacinių programų, veikia gamtos mokyklėlės vaikams. Tad keliautojų akys ir kojos krypsta būtent ten. Tačiau ne tik saugomose teritorijose yra naujovių. Kiekvienas kurortas, miestas ir net mažesni miesteliai kasmet stengiasi nustebinti lankytojus nauja veikla, sutvarkytu paveldo objektu ar neįprastu reginiu. Iš įdomesnių šio sezono naujienų galiu paminėti apžvalgos aikštelę Palangos bažnyčios bokšte, visiškai atsinaujinusį Lietuvos jūrų muziejų-delfinariumą, ką tik startavusį Trakų vandens batutų parką.
– O ką daryti tiems, kurie po šalį ryžosi keliauti pirmąkart? Nuo ko pradėti?
– Yra paprastas patarimas pradedantiesiems – tiesiog pradėkite (juokiasi). O kalbant rimtai patarčiau „neužgriebti“ per daug. Skirkite pusdienį ir nuvykite į gretimą miestą ar šalia esantį regioninį parką. Aplankykite 2–3 objektus. Pajuskite, kur jums patinka, o ką geriau praleisti. Žmonių pomėgiai labai skirtingi ir šiandien pasaulyje populiarėja vadinamasis nišinis turizmas. Yra net labai keistų atmainų. Pavyzdžiui, vieni „kolekcionuoja“ kapines, ir garbės reikalas yra apsilankyti jose kiekviename mieste, kiti – stebi paukščius. Anglijoje itin populiarus traukinių stebėjimas – žmonės su bloknotais valandų valandas prasėdi prie geležinkelio bėgių ir užsirašinėja pravažiuojančių lokomotyvų numerius. Kieno užrašinė storesnė, tas kietesnis...
Tad atradę save galite keliauti toliau ir drąsiau rinktis jums patinkančius objektus. O praktinių patarimų surasite ir kelionių vadove – tam skirtas atskiras straipsnis.
– Šiemet vasara Lietuvoje ypač šilta. Kaip aktyvaus poilsio mėgėjai turėtų planuoti kelionę tokiu oru?
– Šiemet gamta mus tikrai lepina orais – vasara prasidėjo jau gegužės mėnesį. Turbūt retas kuris ištvers nenuvykęs prie Baltijos jūros. Tad pakeliui siūlau pusdieniui išsukti iš A1 greitkelio ir apžiūrėti Raseinių, Kelmės, Šilalės ar Tauragės rajoną. O vakare atvažiuoti į pajūrį. Jei vykstate iš Panevėžio ar Šiaulių, nepatingėkite stabtelėti Plungėje, Telšiuose ar Kretingoje. Vykstantiems iš Kauno bus smagu važiuoti 141 keliu pro Jurbarką, Pagėgius ar Šilutę. O štai iš Šilutės jau antri metai į Nidą plaukia laivas – galima palikti automobilį ir pasinerti į Kuršių neriją be automobilių stovėjimo aikštelių ir vairavimo problemų. Tad variantų begalė – tereikia išsirinkti.
– Jūsų palinkėjimas keliautojams.
– Nepriklausomybės šimtmetį švenčianti Lietuva kaip niekad gerai pasiruošusi priimti lankytojus – daugelis svarbiausių turizmo objektų ką tik renovuoti ir pritaikyti lankyti. Taigi rasite naują infrastruktūrą, dažais kvepiančius pastatus, darbuotojų šypsenas. Kaip pavyks visa tai išlaikyti ir kaip viskas vystysis ateityje, priklauso ir nuo mūsų. Todėl geriausia mūsų dovana šimtametei Lietuvai – keliauti po ją. Turtinkite savo laisvalaikį keliaudami po Lietuvą, ir kiekviena tokia kelionė praturtins jus pačius.
Keliauti po Lietuvą norite ir jūs? Jums padėsiantį kelionių vadovą „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“ galite įsigyti leidyklos „Terra Publica“ interneto svetainėje ir šalies knygynuose.
