2025-05-30 20:00

Krauju padengta žemė: sukrečianti kelionė po Aušvico koncentracijos stovyklą

Kai išvykau į Krokuvą pailsėti, pramogauti ir galiausiai atšvęsti savo gimtadienį, žinojau, kad vieną dieną turiu skirti Aušvico koncentracijos stovyklai. Dabar nuvykti į Aušvico koncentracijos stovyklą yra kiekvieno žmogaus pareiga. Nuvažiuoti, įeiti į baraką ar dujų kamerą, tada tiesiog išeiti pro stovyklos vartus, įsėsti į traukinį, nuvažiuoti iki Krokuvos centro, atsisėsti restorane, sočiai pavalgyti. Tada suprasite, kas yra tikra laisvė, kokiais gerais laikais gyvename, kiek daug mums leidžiama daryti ir kokie mes iš tikrųjų esame laimingi.
Aušvico koncentracijos stovykla
Aušvico koncentracijos stovykla / TVNET nuotr.

Leidinio TVNET žurnalistas pasakoja apie turistinę kelionę į Aušvico koncentracijos stovyklą.

*****

Pirmą kartą su koncentracijos stovyklomis susidūriau ankstyvoje vaikystėje, kai iš knygų lentynos ištraukiau juodą, storą knygą, ant kurios raudonomis raidėmis buvo parašyta: „Salaspilio mirties stovykla“, o apačioje buvo vaizduojama spygliuota viela.

Iš pradžių knygoje ištyriau paveikslėlius su lavonų kalnais, skeletais ir kitomis baisybėmis, o vėliau perskaičiau ir tekstą.

Knyga mane taip sukrėtė, kad iki šiol esu atsparus bet kokiems siaubams. Galiu žiūrėti bet kokį kruviniausią, baisiausią, bjauriausią siaubo filmą ir nė trupučio nesijaudinti.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą