Daugiau nei dvejus metus Meksikoje praleidusi Ida ne tik apkeliavo skirtingus šalies regionus, bet ir pasinėrė į autentiškas patirtis, padėjusias ypatingai artimai pažinti vietinę kultūrą. Kviečiame skaityti Idos pasakojimą apie jos gyvenimo Meksikoje patirtis bei pačius įdomiausius atradimus.
– Kas jus paskatino persikelti į Meksiką? Kur buvote apsistojusi?
– Pasibaigus kovidui, pasauliui vėl atsivėrus, nusprendžiau, kad nebenoriu dirbti Londone, o galiu savo veiklas ir darbus tęsti nuotoliu. Aplink save gal pusę metų dažnai girdėjau skambant Meksikos pavadinimą, tad ilgai netempusi nusipirkau lėktuvo bilietą, į kuprinę susipakavau 20 kilogramų mantą ir su visa darbo įranga išvykau.
Ilgai netempusi nusipirkau lėktuvo bilietą.
Pirmus du mėnesius backpackinau skersai per visą Meksiką – nuo pat Meksiko miesto iki Jukatano pusiasalio. Lankiau miestus, kaimelius, kalnus, paplūdimius, gyvenau džiunglėse ir galiausiai nutūpiau ant Karibų jūros kranto, buvusiame žvejų miestelyje Puerto Morelos.
Prieš leidžiantis kelionėn, buvau skaičiusi, jog tai – mažas miestelis, ten labai ramu, nieko nevyksta, internetas sunkiai traukia (o aš dirbau nuotoliu), beveik nėra užsieniečių ir susikalbėti pavyks tik ispaniškai. Tačiau atvykus pamačiau, jog ši vieta smarkiai pasikeitė ir papilnėjo.
Šalia esančiose džiunglėse buvo pradėta tiesti Meksikoje didžiausia bei ilgiausia traukinių linija „Tren Maya“, todėl Puerto Morelos apsigyveno daugybė darbininkų iš skurdžiausių šalies vietų. Bene ištisus metus miestelį lanko daug amerikiečių turistų, čia rengiami festivaliai bei sukilęs statybų bumas, kadangi imtasi ruoštis dar didesniam turistų antplūdžiui.
Įsikūrusi Puerto Morelos, gana greitai įsiliejau į vietos bendruomenės veiklas, pradėjo burtis draugų ratas ir norėjosi pagyventi savo svajonę – prie jūros, kur šilta visus metus.
– Koks ryšys sieja jus ir Meksiką šiandien?
– Vis dar bendrauju su draugais, gyvenančiais ten, skraidau į mokymus, retritus (sveikatinimosi užsiėmimus, angl. „retreat“), kur mokausi iš vietos gyduolių ir žiniuonių. Taip pat pati juos organizuoju ir padedu žmonėms paragauti autentiškos Meksikos, patirti geriausia, ką ji gali pasiūlyti.
– Meksikiečių kultūra čia apsigyvenusiam žmogui gali atsiskleisti visai kitomis spalvomis nei trumpam užsukusiam turistui. Kaip manote, kokių vertybių gali išmokyti meksikiečiai? Ar pasitaikė jus nustebinusių dalykų?
– Meksikos kultūroje mane labai nustebino motinos kultas – pas juos įprasta aukštinti mamas, bučiuoti ir plauti joms kojas, net fiziškai nešioti ant rankų. Taip pat nustebino jų drąsa rodyti ir reikšti seserišką bei brolišką meilę per apsikabinimus, bučinius.
Jie labai greitai atsiveria, atveria savo širdis, namų duris, savo šeimų glėbius nepažįstamiems žmonėms. Nors, rodos, kartais tiek nedaug materialaus turi, bet kaip dosniai dalijasi ir gyvena tokioje gausoje vien dėl to, kad geba duoti.
Pas juos įprasta aukštinti mamas, bučiuoti ir plauti joms kojas, net fiziškai nešioti ant rankų.
Man tai buvo ypatingai gražu – galbūt todėl, kad atvykau iš Londono, kur yra natūralu laikytis atstumo vienam nuo kitų, vyrauja dalykiško bendravimo kultūra ir vietiniai dar gan atsargiai žvelgia į atvykusius.
Dar išskirčiau jų vieną pagrindinių vertybių – šeimą bei gebėjimą švęsti. Jie pasinaudos kiekviena proga kad susiburtų su artimaisiais, kartu pavalgytų, apšnekėtų rūpimus reikalus ir prie to paties pašvęstų gyvenimą. Švenčia būtinai su garsia muzika, šokiais, daug juoko – šito mums, europiečiams, labai trūksta.
– Temazcal (tradicinė pirtis ir pirties ritualas) ceremonijos, augalų medicina, įvairiausi sveikatingumo ritualai… Meksikoje – didžiulis tokių paslaugų pasirinkimas. Galbūt iš savo profesinės pusės turite įžvalgų, kaip išsirinkti patikimą ir tinkamą retrito vietą?
– Aš siūlyčiau rinktis šias paslaugas tik pagal rekomendacijas – išklausinėjus vietinių, kitų keliautojų arba išnaršius internetinius forumus / svetaines, vykstant ar dalyvaujant su patyrusiais organizatoriais.
Meksikoje, ypač turistų dažniau lankomose vietose, šių paslaugų pasiūla labai didelė ir plati, dalijasi iš viso pasaulio suvažiavę „gyduoliai“ ir „vedliai“, kurių atliekamos veiklos kokybės ar metodų niekas netikrina.
Rūpinantis savo saugumu rekomenduočiau eiti tik ten, kuo pasitikite, kur prieš atvykstant su jumis yra komunikuojama aiškiai, daugmaž žinote, ko tikėtis ir t. t. Svarbiausia, kad jūs jaustumėtės saugiai.
– Kokios būtų TOP vietos ir patirtys, jums palikusios didžiausią įspūdį Meksikoje?
– Pirma į galvą šaunanti mintis – mano patirtas retritas su mokytoju gyduoliu kalnuose, Oachakos regione.
Šio regiono gamta stulbina, o žmonės dar nesugadinti kapitalizmo ir turistų srautų – dažnas kasdien dėvi tradicinius rūbus, atlieka tradicinius gydomuosius masažus, žmonės šiltesni, autentiškesni, kainos dar nėra pernelyg išpūstos, miestus puošia tradicinė architektūra.
Dar rekomenduočiau apsilankyti senotuose – gėlo vandens pripildytuose kometų išmuštuose krateriuose, kurie dažnai būna dar ir dalinai uždari. Jausmas toks, lyg plaukiotum oloje. Ten taip pat labai smagu atsigaivinti karštomis dienomis, kadangi vanduo yra tekantis ir per daug neįšyla.
Šis regionas – skurdžiausias Meksikoje, bet jų džiunglėse stūkso pirmosios majų civilizacijos piramidės.
Taip pat siūlyčiau kurį laiką praleisti džiunglėse, pavyzdžiui, Čiapaso regione. Šis regionas – skurdžiausias Meksikoje, bet jų džiunglėse stūkso pirmosios majų civilizacijos piramidės, žmonės kaimeliuose vis dar dėvi tradicinius drabužius, vaišina medžio kamiene fermentuotu ritualiniu, majams šventu gėrimu – balche.
– Jūsų palinkėjimas kitiems, planuojantiems vykti į Meksiką.
– Priimti vakariečiams galbūt neįprastą šilumą ir svetingumą iš vietinių, tuo pat metu turėti ir sveiko apdairumo. Susitikti su tradicine, gilias šaknis turinčia vietos gamtos medicina. Žinoma, linkiu drąsos tyrinėti, džiaugtis ir pasiimti viską, ką geriausio siūlo Meksika.
Daugiau apie keliones Meksikoje galite sužinoti feisbuko grupėje „Meksikiečiai“.
