2026-05-14 20:00

Lietuvė pasijuto apgaulės meistre – Europoje atrado Balį: „Jokio ilgo skrydžio, jokio alinančio karščio“

Žinote tą jausmą, kai svajonių sąraše jau dešimtmetį didelėmis raidėmis šviečia užrašas: BALI? Prisipažinsiu, Indonezijos egzotika mane viliojo seniai, tačiau realybė kaskart greitai „nuleisdavo ant žemės“. Vos tik mintyse pradėdavau piešti save balto smėlio paplūdimyje, pasąmonė iškart pakišdavo vaizdinius apie 11 valandų skrydį, varginančius persėdimus, kojų tinimą ir košmarišką laiko skirtumą. Entuziazmas išgaruodavo greičiau nei kava oro uoste.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Balio miestelis, Kreta, Graikija
Balio miestelis, Kreta, Graikija / Asmeninio archyvo nuotr. / „15min“ fotomontažas

Tačiau šią vasarą, tiesiog tyrinėdama Kretos žemėlapį, patyriau mažą nušvitimą: man nereikia skristi per pusę pasaulio. Pasirodo, net ir magiškąjį Balį gali rasti čia pat, Viduržemio jūros glėbyje. „O kodėl gi ne?“ – pamaniau. Ir, užuot pirkusi bilietus į Džakartą, užsisakiau viešbutį Kretos kalnuose.

Asmeninio archyvo nuotr. / Balio miestelis, Kreta, Graikija
Asmeninio archyvo nuotr. / Balio miestelis, Kreta, Graikija

Nuo Herakliono iki rojaus – 40 minučių

Nuo Herakliono oro uosto – vos 40 minučių kelio. Ir štai jis, magiškas kelio ženklas su užrašu BALI. Pasijutau lyg apgaulės meistrė. Jokio ilgo skrydžio, jokio alinančio karščio, o aš jau esu „Balyje“.

Kava už 4 eurus, o vaizdas – už milijoną.

Pats įvažiavimas į miestelį – atskiras nuotykis. Kelias nuo pagrindinio greitkelio vingiuoja žemyn taip azartiškai, kad kiekviename posūkyje norisi griebtis fotoaparato. Įlankų vaizdai tokie ryškūs, jog supranti – jokių džiunglių čia nereikia. Kretietiškas Balis turi tai, ko nebeieškosi kitur. Jis jaukus, kompaktiškas ir neįtikėtinai svetingas.

Asmeninio archyvo nuotr. / Balio miestelis, Kreta, Graikija
Asmeninio archyvo nuotr. / Balio miestelis, Kreta, Graikija

Prisėdusi vietinėje kavinukėje atsikvėpti, užsisakiau klasikinę graikišką frappe. „Kava už 4 eurus, o vaizdas – už milijoną“, – pagalvojau. Ir štai tada aplankė labai lietuviška nuostaba. Ant gretimo stalelio puikavosi mūsų gimtojo vandens „Akvilė“ buteliukas. Pasirodo, šį Europos Balį atradome ne tik mes.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą