Beje, Tanzanija savo dabartinį pavadinimą įgijo po to, kai 1964 m. Tanganika susijungė su Zanzibaru. Tarp salos ir žemyninės Tanzanijos kursuoja keltai, skrenda ir lėktuvai, tad turint daugiau laiko poilsį Zanzibare galima derinti su apsilankymu žemyninėje dalyje.
Lyg vėdinamoje saunoje
10 dienų Zanzibare jautėmės lyg lengvai perpučiamoje saunoje, kur jutiminė dienos temperatūra perkopdavo 34 laipsnius šilumos, vandens – 32. Vis dėlto, oro kondicionavimas viešbutyje veikė puikiai, tad perkaisti neteko, bet būnant lauke negalima pamiršti nei kepurių, nei apsauginių kremų nuo saulės.
Kelionės pabaigoje jau drąsiai galėjome išvardyti ne vieną priežastį, kodėl Zanzibaras sausį yra žymiai geriau nei Egiptas, Tailandas ar Kanarų salos.
Pirma – Zanzibare jautiesi lyg vaikų stovykloje, lyg nekaltas įsibrovėlis į neregėtą jaunystę. Paplūdimį šalia mūsų viešbučio „Isla Bonita“, įsikūrusio šiaurinėje salos pusėje, į pavakarę okupuodavo vietos kaimelio jaunimas. Iki sutemų čia vyksta futbolo rungtynės – balto smėlio aikštėse Indijos vandenyno pakrantėje.
Netoli pusšimčio vaikių nuo 6 iki nenusakomo 20 ar kiek daugiau metų amžiaus, pasidalinę į komandas pagal amžių užkuria tikrą turnyrą: mikliai iš žabų sumeistraujami vartai, vienu metu vyksta dvejos rungtynės.
Paplūdimys yra tiesiog nesuvaidintų emocijų scena. Tai būtų reginys mūsų futbolo skautams ir talentų medžiotojams. Čia ir mamos su dukrelėmis braido pakrantėje, kartais išdrįsta šūktelti „jambo, jambo, dollar dollar“ („labas, labas, duok dolerį“) blyškiaveidžiams atvykėliams ir visai neapsidžiaugia, kai vietoj pinigų gauna lietuviškų saldainių.
Bet viskas vyksta draugiškai, niekas niekam netrukdo – jaunimas spardo kamuolį, o per dieną išvargę turistai spokso į vandenyno fono vyksmą.
Zanzibaras sausį yra žymiai geriau nei Egiptas, Tailandas ar Kanarų salos.
Tas vaikų sambrūzdis lydėjo visur – 6 kartus plotu už Lietuvą mažesniame Zanzibare gyventojų skaičius per 5 metus ūgtelėjo nuo 1,6 iki 1,9 milijono. Mėlyni mergaičių galvų apdangalai ir berniukų marškinėliai reiškia, kad vaikai mokosi privačiose mokyklose, balti drabužiai – valstybinių mokyklų mokiniai. Jei tik leidžia piniginė, šeimoje vidutiniškai auga apie 8 atžalas.
Nors vestuvės nėra paprastas reikalas: maksimali išpirka jaunajai, kurią turi sumokėti jaunikis, atitinka maždaug 3 tūkst. JAV dolerių, tad neretai jauni vyrai sakydavo, kad turi ir vaikų, ir namų židinį, bet vaikus gimdo ne žmona, o draugė, mat oficialioms vestuvėms dar reikia sukaupti pinigų.
Šeimoje vidutiniškai auga apie 8 atžalas.
Beje, išpirka už nuotaką panaudojama įsirengti būstui, įsigyti baldų ar susitvarkyti buitį, tad ji tiesiog patvirtina, kad jaunikis yra finansiškai pasirengęs išlaikyti šeimą.
Kosmoso jėgos
Zanzibarą rinkčiausi ir dėl šiaurinėje dalyje esančių balčiausio iki šiol matyto smėlio paplūdimų. Neringos pliažų plotį padauginkite iš 10, o ilgį – vos ne iki horizonto. Ir visur driekiasi sniego baltumo pakrantė, įrėminta palmių juostos, neužgriozdinta jokiais statiniais.
Tik vienas kitas vietinis prekiautojas pasiūlo skarų ar šlepečių. Romantikos į valias, nors pasimėgauti vandenyno SPA galima tik tada, kai su potvyniu pakyla vandens lygis. Ten, kur ryte braidai iki kelių, popiet vanduo siekia pečius.
Kol seklu, tenka šokti į viešbučio baseiną arba apsiavus vandens batus tyrinėti vandenyno dugno florą ir fauną. Čia pilna visokių įdomybių: pasirodo jūros gyviai, augalai ar kriauklės, kuriuos vietos gyventojai aktyviai renka, žvejai kasa iš dugno visokias kirmėles ar siūlo už mokestį surengti ekskursiją bei parodyti, kur miega jūros žvaigždė.
O pakilus vandens lygiui atsiveria didžiulis paviršinio nardymo (snorkelling) plotas, o tada ir jūros žvaigždę, ir visokias kitokias akvariumuose matytas žuveles gali stebėti plūduriuodamas su nardymo kauke. Vandens temperatūra svyruoja tarp 27 ir 30 laipsnių, matomumas puikus, tad ko dar reikia poilsiui?
Vandens temperatūra svyruoja tarp 27 ir 30 laipsnių.
Mums kėlė šypsnį ir vietinė suahilių kalba, kuri, beje, plačiausiai Afrikoje naudojama autentiška kalba. „Viščiukas“ šioje kalboje – „kuku“, o „kelias“ – „barabara“.
Natūralios šypsenos
Trečia Zanzibaro pasirinkimo priežastis – šypsenos. Pamirškite amerikoniškas ar turkiškas šypsenas. Čia jos nuoširdžios, tikros, neturinčios potekstės ką nors žūtbūt parduoti. Pakrante vis praeina aukšti liekni ir dažniausiai raudonomis skraistėmis apsigaubę masajai. Jie nieko nenori ir neprašo, bet mėgsta pabendrauti.
Jiems tiesiog smagu pabendrauti su atvykėliais.
Kai vienas jų pasisako esąs George'as Clooney, man belieka prisistatyti Bradu Pittu. Linksmų plaučių vaikinai toliau trolina ir aiškina, kad jie nemoka skraidyti virš vandens su jėgos aitvarais, kaip tą daro vietiniai, bet užtat grįžę namo į savo kaimą žemyninėje Tanzanijoje mėgsta jodinėti hienomis – svarbiausia tvirtai jas laikyti už ausų, kad nenusivožtum žemėn.
Istorijos neišsenka, jiems tiesiog smagu pabendrauti su atvykėliais. Vieną vakarą viešbutyje masajai surengė pasirodymą ir siūlė pirkti visokių suvenyrų. Jie atlaidžiai žiūri į atsipalaidavusias lenkes, kurios žūtbūt veržiasi su visais šokėjais fotografuotis, o jų vyrus kviečia prisijungti prie tradicinių šokių.
Ir nesvarbu, kad gyvenimas skurdus, kad batus atstoja iš padangų pasidarytos basutės, iš veidų nedingsta kerinčios šypsenos ir nuolat kartojama – „hakuna matata“ („jokių problemų“).
Nesvarbu, kad gyvenimas skurdus, kad batus atstoja iš padangų pasidarytos basutės.
Zanzibaras dar turi autentiško grožio ir nesušukuoto natūralumo. Mūsų „Isla Bonita“ kaimo stiliaus viešbutis, arba tiesiog 20–30 kambarių vila, buvo pastatyta prieš keletą dešimtmečių ir šiandien atrodo gana kukliai, palyginti su marmuriniais rūmais su šveicoriais, kur viena naktis kainuoja virš 400 eurų. Bet personalas nuoširdžiai rūpinasi, kad viskas būtų gerai, sunerimsta, jeigu svečias nepasirodo pusryčių.
Deja, ir Zanzibaras pamažu keičiasi: aplink prasideda gigantiškos TUI ar ispanų milijonierių investicijos, kyla 5–7 aukštų griozdai, kuriuose bus „viskas įskaičiuota“ ir reglamentuota. Šie turizmo „monstriukai“ niekuo nesiskirs nuo turkiškų ar egiptietiškai-ispaniškų statinių.
Turizmo industrijos intencijos aiškios – Zanzibare daug pigios darbo jėgos ir sočiai klientūros iš Europos.
Paslaugų „rykliai“ neprašaus – Zanzibaras arčiau negu tolimoji Azija. Palyginti su Tailandu, Zanzibare daugiau ramybės, nėra sekso išalkusių vakariečių ar tai siūlančių vietinių, užtat daug atvirų šypsenų ir nuoširdaus džiaugsmo.
Nėra sekso išalkusių vakariečių ar tai siūlančių vietinių.
Įdomi patirtis buvo ir pats egzotiškiausias apsikirpimas – mūsų viešbučio virėjas maloniai sutiko mane nuvežti pas savo kirpėją. Bene 10 kilometrų riedėjome mopedu į kaimo pakraštį (kaimu čia vadinamos gyvenvietės su keletu tūkstančių žmonių).
Į pirmo numerio (pakopa aukščiau nei plikai) europiečio kirpimo šventę susirinko keliolika vietos smalsuolių. Rinkausi iš 20 afrikietiško kirpimo variantų. Viskas vyko greitai ir profesionaliai. Kaina – 10 JAV dolerių (arba eurų).
Supratau, kad kirpėjas turbūt šiek tiek užkėlė įprastą kainą, bet už pramogas juk reikia mokėti, tad nesiderėjau ir visi likome patenkinti. Vėl ant mopedo dardėjome per vietinį barabara (svahilių kalba – kelią), virėjas nuskubėjo vakarui gaminti kuku (vištienos), o aš pole pole (lėtai lėtai) nuėjau patikrinti, ar pakilo vanduo ir jau galima pasinerti į šiltą Indijos vandenyną.
