Sekite 15min Google
Amsterdamas – patogi vieta gyventi
Dauguma pirmą kartą atvykusiųjų į Amsterdamą nustemba šiame beveik milijoną gyventojų turinčiame mieste išvydę daugybę dviratininkų ir neįprastai mažai automobilių, kai įvairiose pasaulio vietose didmiesčiuose gyvenantieji skundžiasi automobilių gausa, jų keliamu triukšmu, transporto spūstimis ir užterštu oru.
Viso to Amsterdame nėra, nes jame pirmenybė teikiama pėstiesiems ir dviratininkams, kai automobiliams mieste įvesti įvairūs apribojimai.
Griežtos bausmės
Didžiojoje senamiesčio dalyje automobilių eismas yra draudžiamas, o daugumoje miesto gatvių greitis ribojamas iki 30 km/val.
Tik didelėse tranzitinėse gatvėse galima judėti 50 km/val. greičiu ir visa tai daroma dėl miestelėnų ir atvykusiųjų saugumo, nes Amsterdamas kasmet sulaukia apie 10 mln. turistų.
Baudos už greičio viršijimą fiksuojamos jau nuo 34 km/val., nes yra taikoma 3 km/val. paklaida vairuotojų naudai.
Šiuo metu viršijus leistiną greitį 4 km/val. minimali bauda yra 37 Eur, kai viršijus 10 km/val. ji siekia 95 Eur.
Užfiksavus daugiau negu 30 km/val. leidžiamo greičio viršijimą, vairuotojų bylos perduodamos prokuratūrai ir tada baudos dydis nėra fiksuotas, galimas ir teisių vairuoti atėmimas.
Griežtos bausmės ir pačių vairuotojų sąmoningumas drausmina eismo dalyvius, todėl triukšmingai pralekiančio automobilio ar motociklo šiame mieste neteko matyti.
Galioja nulinė oro taršos emisija
Centrinėje miesto dalyje galioja nulinė oro taršos emisija sunkvežimiams, vandens keltams, laivams, traukiniams, tramvajams ir autobusams. Taršūs lengvieji automobiliai į miesto centrinę zoną taip pat nėra įleidžiami.
Nyderlanduose nėra vardinių išskirtinių automobilių numerių ir jie visam laikui „pririšami“ prie automobilio, o ne prie jo savininko, kaip Lietuvoje.
Mieste retai išvysi ir pas mus populiarius galingus visureigius, nes jiems taikomi didesni mokesčiai.
Išimtis padaryta tik karališkajai šeimai, turinčiai vardinius serijos AA numerius, kurie perkeliami jų įsigytiems naujiems automobiliams.
Mieste retai išvysi ir pas mus populiarius galingus visureigius, nes jiems taikomi didesni mokesčiai ir jų išlaikymas kainuoja gerokai brangiau negu nedidelių kompaktiškų automobilių.
Leidimas nesuteikia konkrečios stovėjimo vietos
Amsterdame prieš planuojant pirkti automobilį patartina įvertinti, ar jį bus kur pastatyti.
Deklaravęs mieste gyvenamąją vietą ir norintis savo vardu registruoti automobilį gyventojas per savivaldybės elektroninę sistemą pagal gyvenamąją vietą gali pasitikrinti, ar jo rajone išduodami leidimai, ar yra laukimo eilė ir kiek kainuoja pats leidimas.
Kai kuriuose rajonuose leidimą galima gauti iš karto, kitur reikia laukti eilėje nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Leidimas nesuteikia konkrečios stovėjimo vietos, jis tik suteikia teisę, jei yra laisvų vietų, statyti automobilį jo veikimo zonoje.
Amsterdame prieš planuojant pirkti automobilį patartina įvertinti, ar jį bus kur pastatyti.
Stovėjimo vietos metinis mokestis, priklausomai nuo vietos, kurioje automobilis yra statomas, yra nuo 400 Eur per metus miesto centre iki 80 Eur tolimesniuose rajonuose.
Antrojo automobilio leidimas kainuoja gerokai brangiau negu pirmojo.
Jei automobilis yra visiškai elektrinis, jam suteikiama pirmumo teisė eilėje parkavimo leidimui gauti, nors pats leidimas kainuoja tiek pat.
Mieste populiarūs mažai vietos užimantys mini elektriniai automobiliai Biro, Carver ir kt., kuriems galioja leidimas statyti automobilį beveik visame mieste, tačiau yra įvestas metinis leidimų limitas, kuris 2026 m. buvo 3 tūkst. automobilių.
Įkrovimo stotelės elektriniams automobiliams įrengiamos nemokamai, už jų įrengimą moka tik privačių stovėjimo vietų savininkai.
18 kv. m stovėjimo vieta gali kainuoti nuo kelių šimtų tūkstančių iki pusės milijono Eur.
Vėliau mokama tik už sunaudojamos elektros kiekį pagal stotelių operatoriaus tarifus. Amsterdame galima turėti nuosavą parkavimo vietą, tačiau dėl jų trūkumo jos kainuoja ypač brangiai.
Centrinėje miesto dalyje 18 kv. m stovėjimo vieta gali kainuoti nuo kelių šimtų tūkstančių iki pusės milijono Eur, o ją nuomojantis – iki 800 Eur per mėnesį.
Tai sau gali leisti tik turtingi žmonės, kai dauguma naudojasi leidimais arba miesto pakraščiuose įsikūrusiomis aikštelėmis P+R (parkuokis ir važiuok), kur, palikus automobilį, miesto centrą privalu pasiekti ir atgal grįžti visuomeniniu transportu.
Stovėjimo tarifai jose yra 6–13 Eur už parą, daugumoje aikštelių leidžiama stovėti iki 4 parų, tik atsiskaitant už stovėjimo laiką apmokėjimo automatui privalu pateikti viešojo transporto bilietą nuolaidai gauti.
Nors automobiliai mieste ir neuždrausti, tačiau kasdienei trumpai išvykai patogiau rinktis dviratį ar ėjimą pėsčiomis, dėl ko natūraliai mažėja transporto spūstys.
Fiziškai atskirti nuo automobilių
Dviračių takai Amsterdame ir kitur Nyderlanduose ne tik patogūs važiuoti, ryškiai pažymėti, bet ir fiziškai atskirti nuo automobilių srauto.
Daugelis jų eina pro parkus, mokyklas, parduotuves, todėl kasdienė kelionė į darbą ar mokyklą yra saugi ir tai ypač vertina vaikus auginančios šeimos, nes vaikai gali saugiai dviračiais pasiekti mokyklą ir grįžti iš jos.
Šaligatviai skirti pėstiesiems, dviračių takas – dviratininkams, gatvė – automobiliams, todėl visi žino savo vietą ir laikosi nustatytos tvarkos.
Eidamas šaligatviu Amsterdame jautiesi saugus, nes čia nesutiksi ne tik dviračių, bet ir elektrinių paspirtukų, kas įprasta Lietuvos didmiesčiuose, kur išėję pasivaikščioti žmonės nesijaučia saugūs.
Amsterdame paspirtukų eismas leidžiamas dviračių takais, bet jie labai apkrauti, todėl naudojimasis jais laikomas didele rizika kitų eismo dalyvių saugumui, tuo remiantis vietos valdžia neleido veikti paspirtukų nuomos punktams, kas apsaugojo miesto erdves nuo jų chaotiško eismo ir šaligatvių užgriozdinimo.
Į darbą solidžioje įstaigoje ar dalykinius verslo susitikimus dviračiu vykstantys kostiumais vilkintys darbuotojai nėra išimtis.
Ir dėl to diskusijų nekilo, nes šiame krašte žmonės renkasi įprastą transporto priemonę – dviratį.
Dviratis yra ne tik Amsterdamo, bet ir visos šalies neatskiriama gyvenimo dalis. Dviračiais vykstama į darbą, mokyklą, universitetą, jais pavėžėjami vaikai, augintiniai, vežami ir įvairūs daiktai. Į darbą solidžioje įstaigoje ar dalykinius verslo susitikimus dviračiu vykstantys kostiumais vilkintys darbuotojai nėra išimtis.
Dviračiu į darbą Nyderlanduose vyksta ne tik eiliniai piliečiai, bet ir šalies vadovai.
Dviračiais važinėja ir karališkos šeimos nariai
Ilgametis šalies ministras pirmininkas, dabartinis NATO organizacijos vadovas Markas Rutte į darbą, oficialius susitikimus ar priėmimus karalių rūmuose, esant geram orui, atvykdavo dviračiu ir net pats jį prirakindavo.
Jis dviračiu iš karalių rūmų Hagoje išvyko namo ir baigęs savo 14 metų trukusią šalies ministro pirmininko kadenciją. Dviračiais kartu su visais važinėja ir karališkos šeimos nariai.
Dviračiams šalyje prie geležinkelio stočių įrengtos didžiulės nemokamos saugojimo aikštelės, kur kiekvienas į jas atvykęs tolimesnei kelionei traukiniu čia gali palikti dviratį ir grįžęs jį rasti.
Nyderlandų elektrinių traukinių tinklas – vienas tankiausių ir efektyviausių pasaulyje, jis jungia beveik visus šalies miestus, o svarbiausiuose maršrutuose traukiniai kursuoja kas keliolika minučių.
Traukiniai varomi ir vėjo jėgainėse pagaminta elektra, o jais važiuojant beveik nesigirdi mums įprasto vagonų ratų dunksėjimo į bėgių sandūras.
Dviratininkams ir pėstiesiems greičiau judėti mieste ir taupyti laiką taip pat padeda ir keliais maršrutais dažnai kursuojantys nemokami ekologiški vandens keltai.
Dviračiais Amsterdame važinėjama visais metų laikais, bet kokiu oru, o lietus ar retas sniegas nėra kliūtis.
Nuo pat mažens buvimas gryname ore užgrūdina dviratininkus, jie mažiau serga, yra atsparesni įvairioms ligoms ir infekcijoms.
Žmonių ir gamtos harmonija
Dviračių kultūra ir pramonė Nyderlandų ekonomikai sukuria didžiulę pridėtinę vertę, kas šaliai padeda sutaupyti apie 19 mlrd. Eur per metus vien dėl mažesnių sveikatos apsaugos sistemos išlaidų, mažesnių transporto spūsčių ir oro užterštumo.
Šalis kasmet į dviračių takų infrastruktūrą investuoja šimtus milijonų eurų, tačiau šie pinigai, augant visuomenės gerovei, su kaupu atsiperka.
Žmonių ir gamtos harmonija Amsterdame juntama visur, o ypač parkuose, kuriuose gyvena įvairių rūšių paukščiai. Be mums įprastų vandens, varninių bei smulkiųjų paukščių čia puikiai jaučiasi pilkieji garniai, prie tvenkinių ir kanalų sustingę laukiantys neatsargios žuvelės, čia pat medžiuose kraunantys ir lizdus. Didžiųjų medžių šakose čirškauja žaliosios papūgėlės, po žolę vaikšto vandeninės vištelės, laukiai, žąsys, antys…
Dviračių kultūra ir pramonė Nyderlandų ekonomikai sukuria didžiulę pridėtinę vertę.
Po to jau mažiau stebina mieste ant vaikų darželio stogo lizdą susikrovę ir savo vaikus išperėję gandrai.
Net ir giedrą vasaros savaitgalio ar švenčių dieną, kai žmonės nusėda visas žaliuojančias parkų pieveles, žmonių ir paukščių bičiulystė nesibaigia ir to geriausias įrodymas yra šalia užkandžiaujančių iškylautojų kantriai savo dalies laukiantys pilkieji garniai.
Parkuose šunims vedžioti skirti nuošalesni atskiri takai, todėl su pavadžiu vedžiojami augintiniai netrukdo paukščių ramybei, kaip ir žmonės, kuriems nuo vaikystės diegiama nuostata, kad taikus sugyvenimas su gamta ir yra tai, ko reikia harmoningam gyvenimui.
Miesto sėkmė vertinama ne tik ekonominiais rodikliais, bet ir žmonių patogumu jame gyventi, tad svarbu tai, kiek laiko praleidžiama transporto spūstyse, ar žmonės, leisdami vaikus į mokyklą, jaučiasi saugūs, ar gali patys be streso pasiekti darbą, ar gyvena ekologiškoje aplinkoje ir kvėpuoja tyru oru.
Visa tai yra Amsterdame, kuris gali būti pavyzdžiu daugeliui pasaulio miestų, taip pat ir mums Lietuvoje.
