Nežinau kaip jus, bet mane siutina, kai esu palaikomas rusu. Anksčiau tai tiesiog nepatiko, o dabar to nuoširdžiai nekenčiu (manau, tai yra normalu, nes kas nori tapatintis su valstybės agresorės piliečiais?).
Žinia, dabar turiu pasidžiaugti, kad 2026-aisiais mūsų Viešpaties metais, ačiū jam, užsienyje dažniausiai esu palaikomas lenku, kas reiškia, kad kažką darau teisingai – kuo toliau nuo ruso, tuo geriau.
O tie bjaurūs čekai buvo siaubingai arogantiški žmonės, nekenčiau jų. Jie mano akyse sugadino visą čekų, kaip tautos, įvaizdį. Įdomu, kur jie dabar. Tikiuosi, kad ten, kur iš jų tyčiojasi. O tada, norėdamas jiems įgelti kažkuo skaudžiau, ėmiau juos vadinti čekoslovakais – tegu žino, kaip padorius žmones erzinti, snobai sumauti.
Sąsaja su šia buvusia valstybe čekų nė kiek neglumina.
Tačiau, žinokite, skirtingai nei jiems, man jų išvesti iš pusiausvyros nepavyko. Pasirodo, pavadinti čekoslovakais, jie ne tik nesusierzino, o atvirkščiai, tuo net didžiavosi. Na ir durniai, galvojau, kol neišsiaiškinau, kad sąsaja su šia buvusia valstybe čekų nė kiek neglumina.
Jūs turbūt žinote, kas buvo Čekoslovakija? Na, bent jau mano amžininkai šią buvusią valstybę tikrai žino.
