Suprantu, kad pasakymas apie chemiją yra vaikiškas ir naudojamas tada, kai pritrūkstama argumentų, bet galvojant nuodugniau, beveik visi mano apsilankymai Paryžiuje buvo pažymėti vienokia ar kitokia nesėkme, kurios, jaučiu, ir užprogramavo mąstymą, kad man šiame mieste būtinai privalo nepasisekti.
Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad vienas vizitas Paryžiuje visgi, buvo labai sotus, skalsus ir laimingas, tačiau tos laimės priežastis, neabejotinai, buvo tai, kad už viską mokėjo darbdavys – gyvenau netoli Eifelio bokšto, dirbau šalia Triumfo arkos, valgiau žąsų kepenėles ir džiaugiausi, kad niekuo nereikia rūpintis.
Visgi, greičiausiai, kažko tada nedadirbau ir daugiau į jokias komandiruotes siunčiamas nebuvau. Dabar tenka keliauti už savo pinigus, kentėti ir skųstis kaip viskas brangu.
Paryžius išties nėra pigus miestas. Pradedant nuo skrydžių bei nakvynių kainų ir baigiant maitinimusi restoranuose ar kitų paslaugų įkainavimu – viskas atsieis nepigiai. Ir jei nakvynės ar restoranai čia niekad neatsieidavo pigiai, skrydžiai anksčiau tokie brangūs nebuvo.
