Dėl to į Jungtinės Karalystės sostinę galima skraidyti ir skraidyti – juolab kad susisiekimas puikus. Pavyzdžiui, iš Palangos galima skristi penktadienį vakare, o grįžti – sekmadienį vakare. Labai patogu gyvenant Klaipėdoje ir apylinkėse.
Gal ne pats geriausias patarimas vasarą, kai padaugėja žmonių, kurie keliauja šiuo maršrutu, ir iš pigių skrydžių bendrovės lieka tik statusas, nes bilietų kainos taikosi į tašką erdvėje kažkur tarp viduriniosios klasės galimybių ir verslo klasės.
Čia, matyt, verta priminti 3 pagrindines pasiruošimo kelionėms taisykles:
- planuokite;
- planuokite;
- planuokite, po velnių.
Ir viskas, įskaitant kainą, bus gerai. Tik jaučiu pareigą priminti, kad tos pigios oro linijos pastaruoju metu labai sustiprino bagažo kontrolę, todėl net minimaliai apimtis viršijantis lagaminas reiškia, kad teks mokėti 70 eurų. Nenorite mokėti – skaitykite pasiruošimo kelionei taisykles.
Bet grįžkime prie Londono, kuriame aš lankiausi begalę kartų, o pastarąjį kartą šiame megapolyje susitikome su draugais ir apsistojome Canary Wharf kvartale, viename iš tų daugybės dangoraižių.
Pro apartamentų langus, ypač vakare, atsivėrė įspūdingi vaizdai į skruzdėlynus primenančius stiklo bokštus, tas vaizdas, kartu su aplinkos garsais, žmonių ir transporto judėjimu sukuria sunkiai apsakomą pojūtį – ką reiškia gyventi viename iš didžiausių pasaulio miestų ir koks tai skirtumas nuo mūsų Klaipėdos ar Lietuvos.
Iš karto pasiteisinu, kad tokių apartamentų nuoma nekainavo milijonų, kuriuos Canary Wharf galima tiesiog užuosti nuo kaimynystėje esančių didžiausių planetos bankų padalinių.
Tokių apartamentų nuoma nekainavo milijonų.
Atskleisiu paslaptį, kai žinai pasirengimo kelionėms taisykles, tokioje kaimynystėje apsistoti galima ir už 120 eurų keturioms paroms. Aišku, jeigu esi internetinės viešbučių rezervacijos platformos senbuvis su visomis jam priklausančiomis privilegijomis.
Nevardysiu, ką galima pamatyti Londone. Na, gerai, pasakysiu – pamatyti galima viską, jeigu trumpai.
Tokioje kaimynystėje apsistoti galima ir už 120 eurų keturioms paroms.
Mums šįkart senosios tradicinės anglų aludės rūpėjo ne mažiau nei Didysis Benas ar Tauerio tiltas su visu kitu milijonu istorinių, kultūrinių ir šiaip įdomių objektų.
Londonas yra brangus miestas, dėl to naudokitės proga sutaupyti. Čia jums duosiu patarimą – jeigu norite į miestą pažvelgti iš viršaus, neskubėkite į aukščiausią Europoje dangoraižį „Shard“ („Šukė“). Verčiau paėjėkite iki pačioje Londono Sičio širdyje esančio „Horizon 22“ ir ten nemokamai pateksite į apžvalgos aikštelę, esančią 58-ajame aukšte.
Arba greta esančią „Lookout“ 50 aukšte. Tik viena sąlyga – užsiregistruokite bent dieną prieš, kad konsjeržas neparodytų kelio atgal.
Jeigu norite į miestą pažvelgti iš viršaus, neskubėkite į aukščiausią Europoje dangoraižį.
Ką dar patarti – tiesiog išvaikščiokite šį miestą, ne tik jo centrinę dalį. Suprasite, kokie skirtingo jo rytai ir vakarai, koks kitoks centras, kokie įvairūs čia žmonės.
Ir kaip po Londono dangumi visiems užtenka vietos.
Net ir labai susispaudus čia vienas prie kito glaudžiasi XV amžiaus bažnyčia ir prieš kelerius metus pastatytas dangoraižis, čia krautuvėles kaimynystėje turi žydas ir arabas, šiame mieste vienas kito nevengia transvestitas ir davatka.
Laiku sutvarkyta siūlė apsaugo nuo devynių skylių.
Galbūt būtent dėl tokio supratimo Londone ir labiausiai rekomenduočiau apsilankyti. Gal tada ir Lietuvoje bus mažiau įsivaizduojamų baubų ir rečiau norėsis kartoti – „tai neįmanoma“.
„A stitch in time saves nine“ – skelbia britiškas posakis, reiškiantis, jog laiku sutvarkyta siūlė apsaugo nuo devynių skylių.
Tai ir tebūnie tai palinkėjimas bet kuriam, kuris susiruošė į Londoną.
