Norvegijoje yra Longjyrbienas – šiauriausia pasaulio gyvenvietė, kurioje gyvena daugiau nei 2500 žmonių. Tai didžiausia gyvenamoji vietovė Svalbardo provincijoje; remiantis 2026 m. surašymo duomenimis, čia gyvena apie 2512 gyventojų, rašoma „Daily Express“.
Šis atokus, ryškiaspalviais namais pasižymintis miestelis užima keturių kvadratinių mylių plotą, tačiau jame yra visos vietiniams gyventojams bei lankytojams reikalingos patogiam gyvenimui ir poilsiui būtinos įstaigos.
Remiantis oficialia Svalbardo interneto svetaine, Longjyrbieno gyventojai ir svečiai gali naudotis tik viena maisto prekių parduotuve. Vis dėlto šiame vaizdingame miestelyje taip pat veikia vaikų darželis, mokykla, bažnyčia, paštas, gurmaniškas restoranas ir net muziejus.
Longjyrbiene, kur gatvės ne turi pavadinimus, o yra sunumeruotos, taip pat įsikūręs Svalbardo universiteto centras – šiauriausia pasaulyje mokslo ir aukštojo mokslo įstaiga. Šiame universitete dėstomi įvairių mokslo sričių kursai, glaudžiai susiję su aplinka, pavyzdžiui, Arkties biologija ir Arkties geofizika. Slėnyje, ant Adventfjordo kranto, įsikūrusį Longjyrbieną supa didingi kalnai ir ledynai, atsiveriantys įspūdingoje panoramoje.
Nors plačiai skelbiama, kad Longjyrbiene mirti draudžiama, iš tiesų šioje gyvenvietėje tiesiog negalima laidoti mirusiųjų.
Čia lankosi ne tik žmonės – vietovėje dažnai pastebimi elniai ir banginiai, taip pat baltieji lokiai, todėl išvykstant už gyvenvietės ribų būtina turėti ginklą. Gyvenvietės pavadinimas pavadinimas iš tikrųjų pagerbia gyvenvietės įkūrėją Johną Munro Longyearą, o ne atspindi laiko tėkmę ar geografinę izoliaciją. Nepaisant savo padėties ir ištisus metus vyraujančios neigiamos temperatūros, ši norvegų gyvenvietė tapo svarbiu mokslinių tyrimų ir švietimo centru.
Turizmo sektorius bendruomenėje taip pat tampa vis svarbesnis – tai iliustruoja 2016 m. duomenys, rodantys, kad vietovė sulaukė 115 000 lankytojų, iš kurių 35 000 atvyko kruiziniais laivais iš užsienio. Į Longjyrbieną galima nuskristi per tris valandas iš Oslo arba per 90 minučių iš Trumsės; skrydžiai vykdomi į Svalbardo oro uostą.
Ketinantieji aplankyti šią gyvenvietę turėtų susipažinti su unikaliomis taisyklėmis, nulemtomis jos atokios geografinės padėties; tarp jų – draudimas laikyti kates ir vienam asmeniui taikomi mėnesio alkoholio įsigijimo apribojimai.
Nors plačiai skelbiama, kad Longjyrbiene mirti draudžiama, iš tiesų šioje gyvenvietėje tiesiog negalima laidoti mirusiųjų – dėl šios taisyklės nepagydomai sergantys gyventojai dažniausiai nusprendžia persikelti į žemyninę dalį.
Draudimas laidoti įsigaliojo 1950 m., paaiškėjus, kad dėl itin žemos temperatūros 1918 m. gripo pandemijos metu mirusiųjų palaikai nesuiro. Tai sukėlė nuogąstavimų, jog palaidotuose palaikuose vis dar gali būti išlikusių aktyvių mirtinų virusų atmainų.
