Miestelis upių pasienyje
Taigi su Latvija besiribojantis Nemunėlio Radviliškis turi geologinį draustinį, įtrauktą į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą. Tai lėmė retas žinduolis – ūdra, o pats viensėdis Nemunėlio Radviliškis pirmą kartą paminėtas 1584 metais.
Šis Lietuvos kampelis turi net du maldos namus, kurie akį lepina savo architektūra – evangelikams reformatams (bažnyčia pastatyta 1890 m.) ir katalikams (pastatyta 1854 m). Oficialiai ir rimtai pristačius įžangą, pereinu prie lengvesnio rašymo stiliaus.
Nemunėlio Radviliškio vardo pavadinimo kilmė, savaime suprantama, daugumai jau aiški, na bent jau vyresniajai kartai, o jaunajai – tiesiog reiktų kliautis intuicija, nes baigus 12 klasių dar turbūt pamenate istorijos pamokas apie didikus Radvilas.
Juokas juokais – kraštą įkūrė ir jo pavadinimą davė minėtieji Biržų ir Dubingių kunigaikščiai. Juk savaime suprantama, ar ne? Taigi taip, žinoma, kad aišku, bet kodėl miestelio pavadinimas iš dviejų žodžių – asmenvardinio vietovardžio „Radviliškio“ ir su pažyminiu – „Nemunėlis“?
Ogi todėl, kad įkūrėjai didžiavosi gražiąja Nemunėlio upe. Ir tai suprantama – Nemunėlis pagal ilgį yra kaip penktadalis didžiausios Lietuvos upės Nemuno. Upės ilgis – beveik 200 kilometrų (tikslus ilgis – 191 km, ji nuteka ir į Latviją).
Galima sakyti, Nemunėlis yra jaunesnis Nemuno broliukas.
Galima sakyti, Nemunėlis yra jaunesnis Nemuno broliukas, kurį krašto įkūrėjai mylėjo, saugojo, vertino ir didžiavosi. Tai kaipgi prie miestelio pavadinimo nepridėsi upeliuko.
Aukštaičių šiluma
Per porą lankymosi dienų sutikti bene 20 gyventojų pasirodė labai šilti ir vaišingi – vaišino skryliais ir žuviene. Visa gyvenvietė dvelkia vienybe, tikėjimu ir lengvu humoru. Vietiniai yra ambicingi šviestis.
Pasigilinus, iš kur kraštiečiai yra linkę į mokslus, verta nuklysti į 1590 metus, į gyvenvietės įkūrimo fazę, kai buvo įsteigta evangelikų reformatų parapijos mokykla. Šiais laikais tai perkūnyta į mokyklą-daugiafunkcinį centrą. Tarpiniu periodu, apie 1804 m., tai buvo katalikų parapijos mokykla.
Galbūt istorinės ištakos ir lemia mokslo siekį, bendravimo bei žmogiškojo ryšio išsiugdymą. Nemunėlio Radviliškyje bejausmių veidų nemačiau.
Istorijos ištakos
Įdomus ir, galbūt, netgi vienas iš paslaptingiausių faktų apie šį kraštą yra senoviniai Romos bronziniai artefaktai. Ne vienas artefaktas, o du! Minėtieji radiniai yra bronzinės emaliuotos sagės. Viena – tiesiog apvali, o kita – su įdomia ornamentika – plokščia, simetriška, su gyvulių galvučių atvaizdu.
Vienas iš paslaptingiausių faktų apie šį kraštą yra senoviniai Romos bronziniai artefaktai.
Vietinis istorikas Evaldas Timukas iš karto mini ir čia pat rastus akmens amžiaus titnago ir rago įrankius, liudijančius, kad Nemunėlio Radviliškyje ar jo priemiestyje Parupėje, buvus akmens amžiaus (paleolito, mezolito ir neolito) gyvenviečių.
Įdomus ir gausus yra iš Nemunėlio Radviliškio priemiesčio Parupės sukauptas I tūkst. po Kr. laikotarpio sėlių bendruomenių gyvenvietės keramikos rinkinys, saugomas Nemunėlio Radviliškio muziejuje „Šiaurinė santaka“.
Čia taip pat rasta II tūkst. pr. Kr. pradžios postšukinės-duobelinės keramikos šukė. Buvusioje senojoje Nemunėlio Radviliškio dvarvietėje Parupėje rasta XVI a. vid. – XX a. I p. artefaktų (stiklo, keramikos šukių ir kt.).
Kai atvyksite, mieli lankytojai – damos ir džentelmenai, visai nesvarbu jūsų amžius, jūsų praeitis, profesija, politiniai ar religiniai įsitikinimai – „atsiduokite“ pasakojimams apie praeitį.
Nemunėlio Radviliškio gyventojai norės su jumis jaukiai ir šiltai pabendrauti, susipažinti, ramiai apvaikščioti šį nuostabų, pagal apimtį kuklų, o pagal istoriją išdidų ir vertą pagyrimo, miestelį.
Jeigu nežinote, kaip atvykus pas šiltuosius Nemunėlio radviliškiečius užmegzti pokalbį – likite jaunatviškai kuklus.
Tai itin svarbu jei esate tikras „Z“ ir kiek vyresnės kartos pilietis – klausai per daug gotikinės roko muzikos, per „Netflix“ žiūri per daug serialų apie vampyrų gaudytojas, ar praleidi per daug laiko prie kompiuterinių žaidimų konstruojant ir piešiant pikselines pilis žaidime „Minecraft“.
Ryšį su Biržų karšo gyventojais galima užmegzti bandant įminti šiuos klausimus: „Ką čia gi veikė tie legendiniai senovės romėnai? Kokie buvo jų tikrieji motyvai?“
Gal jie įžvelgė, kad šis žemės plotelis yra palaimintas aukštesniųjų jėgų ir dėl to nebuvo rasta karinės artilerijos iškasenų, o patys didžiosios imperijos kariai tai suvokę, savo karinio stiliaus sinchronišką žengimą, eiseną ir marširavimą atliko labai jautriai ir pacifistiškai?
Atvykus būsite tarsi jaunasis Indiana Jonesas, tik šį kartą misija – ne Jordanijos oranžinėse ir kaitriose smėlio dykumose, ir vieta nebus faraono Al Khazneh‘o šventykloje, ir ieškosime ne krikščioniškos mitologijos artefakto – šventojo gralio, bet tikriausiai ieškosite romėnų sandalų pėdsakų žymių. Gal Nemunėlio Radviliškyje rasite galėją – romėnų kario šalmą.
Tuo pačiu pabuvosite gamtoje, o skaitmenines pilis, kurias konstruojate virtualioje realybėje – pamatysite čia, nes minėtosios bažnytėlės yra akis džiuginančios ir tikrai didelės.
Jos sudaro netgi galingesnį įspūdį nei tos pačios tvirtovės tavo televizoriaus ar kompiuterio ekrane. Tad šiltai apsirenkime, įšokime į aulinius, išvyniokime meškeres ir pulkime į žiobrių medžioklę. Jei žvejai žmonoms pargabens ir sakralinių atviručių – misija bus įvykdyta.
