Praėjusią savaitę Molėtų rajono savivaldybės darbuotojai, prisidedantys prie projekto „Žvejybos rojaus“ informacinės sistemos kūrimas“ vystymo,apsilankė visose planuojamose vietose, kur bus pastatyti informaciniai stendai.
Ant jų atvykusieji išvys batimetrinius planus, ras informaciją apie žuvis, apgyvendinimą, maitinimo paslaugas.
Projekto esmė – sukurti žvejams mėgėjams žvejybos rojų, kuriame jie rastų daugiau mažiau garantuotą laimikį (jei ne ežere, tai tvenkinyje), prekybą ir nuomą žvejybai skirtu inventoriumi, masalais, informacijos apie ežerus, žuvis, nakvynę, maitinimą.
Priminsime, kad 2015 m. žiemą oficialiai startavęs projektas „Žvejybos rojus“ siūlo mėgautis atsakinga žūkle Molėtų, Zarasų ir Ignalinos krašto vandens telkiniuose. Pradėjus ruoštis šiam projektui regiono ežerai ir tvenkiniai įžuvinti.
„Pati projekto esmė – sukurti žvejams mėgėjams žvejybos rojų, kuriame jie rastų daugiau mažiau garantuotą laimikį (jei ne ežere, tai tvenkinyje), prekybą ir nuomą žvejybai skirtu inventoriumi, masalais, informacijos apie ežerus, žuvis, nakvynę, maitinimą.
O ne žvejojantys šeimos nariai galėtų užsiimti kita veikla“, – sakė Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Daiva Kulienė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos žvejybos rojus kursis Molėtuose ir Zarasuose – ketinama nukonkuruoti Norvegiją
Visus darbus turi užbaigti per 2016-uosius
Teisę kurti „Žvejybos rojų“ laimėjusios Zarasų ir Molėtų savivaldybės darbus pradėjo daugiau nei prieš metus.
2015 m. vasario 21 d. buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis tarp Molėtų rajono savivaldybės ir LR Ūkio ministerijos dėl projekto „Žvejybos rojus“ įgyvendinimo. Aplinkos ministerija įsipareigojo intensyviai įžuvinti septynis Molėtų ir keturis Zarasų ežerus, viešinti projektą ir sukurti logotipą. Šiuo metu jis jau sukurtas.
Pastaruoju metu ministerija yra pasižadėjusi prie „rojaus“ ežerų įrengti valčių nuleidimo vietas, kai kur prieplaukas. Vietos sukonkretintos, terminas numatytas iki vėlyvo 2016 metų rudens.
Savo ruožtu, Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybės įsipareigojo rūpintis reikalinga žvejams infrastruktūra: automobilių stovėjimo aikštelėmis, privažiavimo keliais ir panašiai.
Nuo 2016 metų pavasario projektą viešinti padeda ir Valstybinis turizmo departamentas bei Lietuvos kaimo turizmo asociacija.
„Pernai vasarą Molėtų savivaldybė teikė projektą Aplinkos ministerijai dėl informacinės sistemos sukūrimo: įrengti du stendus Molėtų mieste, 14 prie Bebrusų, Galuonų, Išnarų, Kertuojų, Baltųjų Lakajų, Rudesos, Stirnių ežerų, atlikti batimetrinius tyrimus, sukurti mobilią aplikaciją žvejams, išleisti informacinius leidinius.
Šiuo metu nupirkti batimetriniai tyrimai, pastatytos pirmosios informacinės nuorodos. Dar dvi netrukus bus pastatytos Zarasuose, baigiama daryti mobili aplikacija, tiksliau baigiami programavimo darbai. Ją reikės „užkrauti“ informacija“, – sakė Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro atstovė. Jau sukurtas ir projekto logotipas.
Pasak D.Kulienės, šiuo metu pagrindinis uždavinys – suderinti 14 stendų prie ežerų vietas. Kitas sunkus uždavinys – pati informacija apie ežerus, žuvis, jų išteklius.
„Mums, ne specialistams sudėtinga, todėl ieškome įvairių sprendimo būdų. Taip pat dar šiais metais turime išleisti žemėlapius ir informacinį leidinį su batimetriniais planais. Bet kokiu atveju tai bus padaryta per 2016 metus, nes per šiuos metus būtina įsisavinti numatytas lėšas“, – sakė D.Kulienė.
Svetainė www.zvejybosrojus.lt bus administruojama Molėtų ir Zarasų savivaldybių. Dabar vyksta ministerijos ir mūsų savivaldybės derinimas, kaip ją perduoti.
„Interneto svetainė pradės veikti, kai bus paruošta talpinimui reikalinga informacija (telkinių, žuvų aprašymai ir kitas turinys). Šiuo metu svetainė dar yra riboto naudojimo. Lėšos svetainei skirtos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Tai – 6744 eurų“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Povilas Paukštė.
Nori privilioti ne tik lietuvių
„Žvejybos rojaus“ projekto įgyvendinimo laukia ne tik dėl vietinių žvejų susidomėjimo, bet ir turistų. Išskirtinių taisyklių, leidimų ar draudimų „rojaus“ ežerams nebus – jose galioja tos pačios visiems bendros Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Taigi, įsigyji bilietą ir žvejoji.
Pasak turizmo atstovų, susidomėjimas projektu tai atsiranda, tai atslūgsta.
„Kalbėjausi su keletu žvejų – visi džiaugiasi, kad uždraudus verslinę žvejybą atgyja ežerai, atsiranda žuvies. Gal įtakos turi ir gausesnis „rojaus“ ežerų įžuvinimas. Bus žuvies, bus laimikis – bus ir „rojus“, – sakė Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė.
Nemokančius žvejoti lydės gidai
Tiek ji, tiek Zarasų turizmo atstovai neslėpė: norėtųsi jau dabar aktyviai viešinti „rojaus“ privalumus. Tačiau dėl ne iki galo atliktų darbų negalima vykdyti aktyvios rinkodaros.
Kalbėjausi su keletu žvejų – visi džiaugiasi, kad uždraudus verslinę žvejybą atgyja ežerai, atsiranda žuvies. Gal įtakos turi ir gausesnis „rojaus“ ežerų įžuvinimas. Bus žuvies, bus laimikis – bus ir „rojus“
„Labai tikimės, kad 2017 metais galėsime skelbtis esąs tikras „Žvejybos rojus“. Mums dar reikia suderinti valčių, inventoriaus nuomos klausimus, susitarti, kas galėtų būti gidais, norintiems pameškerioti, bet neturintiems apie tai jokio supratimo. Taip pat bus sudėtas kompleksinis turizmo paketas, skirtas žvejybai.
Nors dar trūksta daug ko, man labai smagu, kai idėja tampa apčiuopiamais darbais. Reikia įvertinti faktą, kad tai – projektas be pinigų (kada rašai projektą finansavimui gauti – suplanuoji lėšas ir laimėjęs jas gauni). Taigi, čia viskas vyksta tarsi eigoje: po truputį viena veikla limpa prie kitos ir išeina rezultatas“, – kalbėjo pašnekovė.
