Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos žvejybos rojus kursis Molėtuose ir Zarasuose – ketinama nukonkuruoti Norvegiją

Spaudos konferencija Aplinkos ministerijoje
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr. / Spaudos konferencija Aplinkos ministerijoje
Šaltinis: 15min
0
A A

Aplinkos ministerija paskelbė, kad Lietuvos žvejybos rojumi turėtų tapti Molėtų ir Zarasų savivaldybės. Per metus savivaldybės turėtų gauti po 300 tūkst. Lt savo vandens telkinių įžuvinimui, taip pat ketinama vystyti infrastruktūrą.

Lazdijai pralaimėjo dėl verslinės žvejybos

Į Aplinkos ministerijos kvietimą bendradarbiauti įgyvendinant projektą „Žvejybos rojus“ atsiliepė daugiau kaip trečdalis (22) Lietuvos savivaldybių. Po pirmojo vertinimo etapo liko trys: Zarasų, Molėtų ir Lazdijų. Pastaroji savivaldybė nepateko tarp nugalėtojų, kadangi čia išvystyta verslinė žvejyba, kuri nuo 2015 metų bus draudžiama.

Kasmet šiems žvejybos rojams vandens telkinių įžuvinimui bus skiriama po maždaug 300 tūkst. Lt.

Regionuose, kurie pasirinkti projektui įgyvendinti, numatoma gausiai įveisti žuvų, sukurti su žvejyba susijusių paslaugų infrastruktūrą, inicijuoti viešosios – kelių, privažiavimų, stovyklaviečių, prieplaukų ir kitokios infrastruktūros plėtrą, gerinti turizmo rinkodarą, visuomenės aplinkosauginį švietimą ir viešinimą.

Anot aplinkos ministro Valentino Mazuronio, kasmet šiems žvejybos rojams vandens telkinių įžuvinimui bus skiriama po maždaug 300 tūkst. Lt. „Už leidimus žvejybai šiemet jau surinkta per 5 mln. Lt, tie pinigai bus skirti ir žuvų išteklių didinimui visoje Lietuvoje. Kilo idėja kartu su turizmo organizatoriais, kitomis institucijomis diegti zonas, kur galima atvažiuoti su šeimomis – ir pažvejoti, ir apdirbti tą žuvį, pernakvoti. Norime turėti planą, kad žvejai galėtų pasirinkti ežerus pagal tai, kokias žuvis jie nori žvejoti. Kodėl mes važiuojame į Norvegiją, juk galima turėti tokias paslaugas ir Lietuvoje“, – kalbėjo ministras.

Daugiausia bus plėšriųjų žuvų

V.Mazuronis teigi, kad Lazdijų savivaldybė galbūt galėtų prisidėti prie projekto vėliau, kai nebebus verslinės žvejybos, nes tokia žvejyba su šiuo projektu negali būti siejama. „Per kelis metus mes norvegus nugalėsim“, – optimizmo nestokojo aplinkos ministras.

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Aplinkos viceministras Linas Jonauskas
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Aplinkos viceministras Linas Jonauskas

Žuvis, kurios bus leidžiamos į būsimųjų žvejybos rojų vandens telkinius, ketinama įsigyti konkursuose. Anot aplinkos viceministro Lino Jonausko, tikimasi, kad jos bus lietuviškos. „Nuo trejų iki penkerių metų vyks šis projektas. Daugiausia tai bus plėšriosios žuvys – lydekos, starkiai, šamai. Bet norime, kad pasiūla būtų kuo platesnė. Jeigu pavyks sutarti ir su privačių vandens telkinių savininkais, gal ir vaivorykštiniai upėtakiai atsiras, kurie nėra įprasti mūsų vandens telkiniams', – kalbėjo L.Jonauskas.

Aplinkos viceministro teigimu, pagrindiniai kriterijai renkantis savivaldybės būsimajam rojui – vandens telkinių plotas, žuvų įvairovė, esama infrastruktūra. „Molėtai ir Zarasai atsistojo greta, Lazdijuose situacija kita – kol nebus draudžiama verslinė žvejyba, tol netikslinga veisti žuvis ir jas čia pat išgaudyti“, – teigė viceministras.

Konkrečių ežerų kol kas nėra numatyta. Vandens telkinių plotas nuo Molėtų link Zarasų ateityje galėtų pasipildyti ir Utenos, Ignalinos ežerais, tikimasi sulaukti žvejų iš kitų Europos šalių.

Konkuruos su Norvegija

Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė pareiškė, kad tai pirmas atvejis, kai ministerija ne tik ką nors draudžia, riboja, bet ir kuria.

Lietuva  yra visiškai kitokia šalis dėl kainos ir kokybės santykio palyginti su Norvegija. Mes visada laimėsime, – sakė R.Balnienė.

„Norint nuo dviejų milijonų turistų per metus skaičių padidinti iki trijų, tai gera idėja. Šitą nišinį turizmą matau, kaip papildomas įplaukas į biudžetą. Daug kam Europoje įdomi poledinė žūklė, o tiek Molėtai, tiek Zarasai galės tą pasiūlyti. Mums svarbu, kad žvejas ne tik atvyktų žvejoti, bet ir nakvotų, rinktųsi kitas vietlas. Mūsų tikslas, kad atvykę turistai paliktų kuo daugiau pinigų Lietuvoje, o kartu ir gražėtų šitie regionai“, – teigė R.Balnienė.

Anot R.Balnienės, kalbos, kad tarp žvejų galime nukonkruoti Norvegiją, nėra be pagrindo. „Lietuva  yra visiškai kitokia šalis dėl kainos ir kokybės santykio palyginti su Norvegija. Mes visada laimėsime, mes esame šiuo metu įtraukti į dešimtuką efektyviausių pagal kainos ir kokybės santykį šalių turizme, dėl to mums jokių problemų nėra“, – teigė Valstybinio turizmo departamento direktorė.

Turistų, anot R.Balnienės, sulaukti visų pirma tikimasi ne tik iš Europos, bet ir iš Azijos šalių, esą jiems tikrai bus siūlomas naujasis produktas. „Šituo turizmo labai domisi Vokietijos, Beniliukso šalių turistai, taip pat Zarasai be galo įdomus naujai juos atrandančiam Peterburgo regionui, iš kur turistų srautai auga ir augs. Molėtai įdomūs visiems regionams – ir Rusijai, ir Vidurio Europos šalims, tad tegu tik susitvarko infrastruktūrą, įsteigia pakankamai kempingų, kaimo turizmo sodybų, o turistai važiuos, nes ekologija, švari žuvis, švari gamta yra tie motyvai, kodėl važiuoja ir važiuos turistai, tuo neabejojame“, – teigė R.Balnienė.

Tęs pradėtus projektus

Molėtų meras Stasys Žvinys gyrėsi, kad jų savivaldybė turi apie 300 ežerų, gražią ir švarią gamtą. „Į Molėtus ir anksčiau važiavo žvejai, o dabar bus didesnės investicijos įžuvinimui, pati savivaldybė prisidės prie infrastruktūros kūrimo, tad tai bus ženklas žvejams, kad reikia atvažiuoti pažvejoti būtent čia“, – kalbėjo meras.

15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Molėtų meras Stasys Žvinys
15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Molėtų meras Stasys Žvinys

Anot mero, šis projektas nebus visiškai naujas – tai bus dabartinių darbų tąsa. 2007-2014 metų europinių lėšų programoje buvo vykdomi atitinkami projektai, susieti su naujų turizmo infrastruktūros objektų atsiradimu, su buvusiųjų plėtra. 

„Kai derinsime konkrečiai atitinkamas sąlygas, žinosime, kokie ežerai yra atsirinkti, įvertinsime, ko reikia, tada ir paaiškės, kiek lėšų reikės. Todėl šiuo atveju pasakyti, kiek reikės investicijų negalima, bet kad jų reikės – tai tikrai galime teigti. Ieškosime įvairių finansavimo šaltinių, kad tas investicijas atvestume į Molėtų kraštą“, – kalbėjo Molėtų meras.

S.Žvinio teigimu, dabar į Molėtus atvykstantys žvejai labiausiai pasigenda pagrindinio dalyko – žuvies, o jos pagauti pavyksta ne visiems ir ne visada. Taip pat turistams reikia pavalgyti, pernakvoti, gerų privažiavimo kelių, automobilių stovėjimo aikštelių, pramogų.

Pramogų reikės ir žvejų žmonoms

„Dar vienas dalykas, be kurio žvejybos rojus negalės egzistuoti, neveiks sistema, yra žmonos. Reikės pasirūpinti ir žvejų žmonomis, ką jos veiks tuo metu. Ir kaimo turizmo savininkai, ir savivaldybės, ir turizmo informacijų centrai turės sugalvoti aibę pramogų ir paslaugų moterims ir vaikams, ką jie galėtų veikti tuo metu, kol vyrai žvejos“, – juokavo aplinkos viceministras L.Jonauskas.

Zarasų savivaldybės atstovai pastebėjo, kad kol kas šio regiono vandens telkiniai kol kas mažiau žinomi žvejams, tačiau tikimas pokyčių.

Aplinkos ministro teigimu, Lietuvos žvejai yra nualinti, todėl bus stabdoma verslinė žuvininkystė. „Mums atrodo, kad žuvų resursus reikia atstatinėti, nes didžiojoje dalyje jie yra prastos būklės“, – įsitikinęs V.Mazuronis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min