Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio, kurio padalinys yra ir Burbiškio dvaro istorijos muziejus, direktorė dr. Laura Prascevičiūtė 15min papasakojo apie tai, kada šioje dvaro sodyboje buvo pradėtos auginti tulpės, kam kilo mintis organizuoti garsiąją šventę, kas rūpinasi gėlių priežiūra bei tai, kuo dar įdomi ši Radviliškio krašto vieta.
– Gal žinoma, kada pirmą kartą Burbiškio dvaro sodyboje buvo pradėtos auginti tulpės?
– Šaltinių duomenimis, Burbiškio dvare tulpės buvo auginamos daugiau nei prieš 100 metų. Yra žinoma, kad jas dvaro sodininkas (turime duomenų, kad XX a. pr. dvare dirbo sodininkas iš Prancūzijos) augindavo oranžerijoje vazonėliuose. Anksti pavasarį pražydintas tulpes vazonėliuose nešdavo į rūmus kambariams ir salėms papuošti. Jos augdavo ir gėlyne bei klombose.
Burbiškio dvaro parką puošė gėlių klombos, jos dabar atkurtos. Gėlynas Burbiškio dvare taip pat atkurtas ten, kur ir puoselėtas dvaro savininko Mykolo Baženskio.
Dvare dirbo sodininkas iš Prancūzijos.
Tulpės Burbiškio dvare susodintos pagal XX a. pr. tradiciją – augalus tuo metu sodindavo klombose ir lysvėse. Kiekvienų metų gegužės mėnesį dvaro gėlyne pražysta gausybė įvairiaspalvių tulpių žiedų. Šiuo metu dvaro gėlyne auga virš 550 tulpių veislių.
Muziejus renka įvairių gėlių kolekcijas. Nužydėjus tulpėms, žydi bijūnai, irisai, rožės, daugybė kitų daugiamečių ir vienmečių gėlių.
– Kam, kada ir kodėl pirmą kartą kilo mintis šioje dvaro sodyboje organizuoti „Tulpių žydėjimo šventę“?
– Dvaro tulpių kolekcija renkama ir puoselėjama nuo 1995 metų. Tais metais muziejus įsigijo nedidelę sodininko Felikso Malčiausko surinktą tulpių kolekciją, muziejaus direktorius Egidijus Prascevičius pakvietė dabar jau šviesaus atminimo F.Malčiauską dirbti sodininku muziejuje. Tulpės buvo susodintos į keletą lysvių atkuriamame Burbiškio dvaro gėlyne. Tulpės kasmet būdavo dauginamos, kol susidarė didesnis plotas.
1999 metais muziejaus direktorius E.Prascevičius sumanė ir surengė pirmąjį Burbiškio dvaro festivalį „Tulpių žydėjimo šventė“ kaip siekį išpopuliarinti restauruojamą ir atkuriamą Burbiškio dvaro sodybą ir čia įsikūrusį muziejų.
Šventė sulaukė didelio populiarumo, gausaus lankytojų skaičiaus. Vėliau Tulpių žydėjimo šventė būdavo rengiama kiekvienais metais antrąjį gegužės savaitgalį. Tulpės buvo dauginamos, kolekcija didinama, ieškoma naujų veislių.
– Kaip ir kiek žmonių Burbiškio dvaro sodyboje rūpinasi tulpių priežiūra?
– Šiuo metu dvare auga šimtai tūkstančių tulpių svogūnėlių. Muziejaus komanda, kuri rūpinasi tulpėmis, yra nedidelė. Priklausomai nuo metų laiko Burbiškio dvaro parko tvarkymo darbus atlieka nuo keturių iki dvylikos darbuotojų, kurie ne tik dirba gėlyne – ravi, iškasa, sodina tulpes, atlieka kitus tulpių priežiūros darbus, bet ir tvarko visą Burbiškio dvaro parko, kuris užima 28 ha plotą, teritoriją – šienauja, prižiūri ir tvarko takus (jų yra 5 kilometrai), sodina gėles klombose, jas prižiūri, atlieka kitus tvarkymo darbus.
Įvairiais kitais darbais prie muziejaus tulpių kolekcijos prisideda ir kiti muziejaus darbuotojai – rūpinasi kolekcijos gausinimu, priežiūros priemonių įsigijimu, užsiima viešinimu, lankytojų edukavimu, veda ekskursijas, renka istorinę medžiagą ir kt.
Ieškome ir įsigyjame tulpių svogūnėlių įvairiose Europos šalyse.
Tulpių auginimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug laiko sąnaudų ir išteklių. Be to, šios gėlės priklauso nuo gamtos sąlygų – ypač jų žydėjimo trukmė.
Jos gali susirgti įvairiomis ligomis, lepesnės veislės būna neatsparios žiemos sąlygoms. Todėl išnykusias veisles visada stengiamės atsodinti, ieškome ir įsigyjame tulpių svogūnėlių įvairiose Europos šalyse. Kasmet iškasame, o rudenį vėl pasodiname daugiau kaip trečdalį visų gėlyne augančių tulpių svogūnėlių.
– Kaip manote, kodėl „Tulpių žydėjimo šventė“ sutraukia tiek daug lankytojų? Kokia šios šventės „paslaptis“?
– Ilgametis įdirbis – festivalis šiemet vyks 25-ąjį kartą (šventė keletą metų nevyko tik dėl svarbių priežasčių: restauracijos darbų ir pandemijos), išlaikomos tradicijos, unikali vieta – festivalis vyksta išskirtiniame kultūros paveldo objekte, ypač graži gamtos ir kultūros paveldo darna – po žiemos atgimusioje gamtoje šimtai tūkstančių įvairiaspalvių žiedų dvaro fone.
Istorinis kontekstas – pramoginiam renginiui suteikiama daug platesnė prasmė: demonstruojamos dvarų kultūrą liudijančios vertybės, populiarinama dvaro istorija, dvarų kultūra, lankomos ekspozicijos, parodos.
Stengiamasi, kad visos festivalio metu vykdomos veiklos atkartotų dvarų kultūros tradicijas, įdomiai ir iliustratyviai papasakotų tam tikrus kultūros istorijos procesus.
Jubiliejinė šventė šiemet vyks gegužės 9 dieną, lankytojų lauks gausybė žiedų, atgijęs dvaro gyvenimas su praeitį ir šiuolaikines pramogas jungiančia programa.
Jubiliejinė šventė šiemet vyks gegužės 9 dieną.
Pagrindinėje festivalio scenoje koncertuos Egidijus Bavikinas, Evelina Sašenko ir pučiamųjų sekstetas „Brass Bravo“ su koncertine programa „Auksinės Stasio Povilaičio dainos“, grupė „Biplan“, Justinas Jarutis su grupe ir GJan su grupe. Festivalio vedėjas – Leonardas Pobedonoscevas.
Visą festivalio dieną šventės lankytojus lydės praėjusių šimtmečių atgarsiai, kultūros ir istorijos atspindžiai. Gros Panevėžio pučiamųjų orkestras „Garsas“, veiks Senosios fotografijos ateljė, šaržus pieš dailininkai, atgis garsios praeities asmenybės ir Klaipėdos pilies teatro spektaklių personažai. Istorinių šokių šokėjai, senieji instrumentai nukels į skirtingas epochas – nuo baroko ir renesanso iki lengvesnių XIX a. pramogų.
Parke veiks senovinių automobilių paroda, dvaro verandoje bus eksponuojamos kolekcininko Klemento Sakalausko muzikinės dėžutės ir gramofonai.
Vaikštinės kojūkininkai, edukatoriai siūlys išbandyti įvairiausius žaidimus, veiks lauko kavinės, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė. Ir tai – tik dalis jubiliejinės šventės programos.
– Kuo Burbiškio dvaro sodyba lankytojus gali nustebinti tada, kai nežydi tulpės?
– Muziejui labai svarbus kiekvienas lankytojas. Didžiausias muziejaus komandos siekis, kad lankytojai čia atvyktų ne vieną kartą per metus, bet lankytųsi nuolat. Todėl Burbiškio dvare gyvenimas verda ir tada, kai nežydi tulpės.
Burbiškio dvare siekiama atkurti kuo tikslesnį praeities vaizdą, XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro atmosferą. Dvaro pastatai ir parkas – unikalios kultūros vertybės statusą turintis paveldo objektas, tai ekspozicija po atviru dangumi, leidžianti pažinti ne tik architektūrinį, kraštovaizdžio palikimą, bet ir dvarų kultūros tradicijas.
Restauruotuose dvaro pastatuose įrengtos dvaro kultūros istoriją atspindinčios ekspozicijos: rūmų interjerai, karietinėje įrengta dvaro kinkomojo transporto, o svirne – žemės ūkio technikos ekspozicijos.
Pagrindinis muziejaus tikslas – pasakoti lankytojams Burbiškio dvaro istoriją, taip pat – atskleisti Lietuvos dvarų kultūros istoriją. Šio tikslo siekiame ne tik pristatydami ekspozicijas, bet ir rengdami parodas, renginius, edukacines programas.
2026 metais lankytojų lauks 8 naujos parodos, jos įvairiais aspektais pasakos apie dvarus, jų įtaką įvairių reiškinių ir procesų atsiradimui Lietuvos teritorijoje. Vyksta įvairūs koncertai ir spektakliai – taip nenutrūkstamai atkartojamos dvare gyvavusios tradicijos.
Lankytojai gali užsisakyti bet kurį iš gausybės siūlomų edukacinių užsiėmimų, pasirinkti teminę ekskursiją. Muziejuje nuolat vyksta seminarai, paskaitos, edukacijų dienos. Stengiamės, kad kiekvienas lankytojas per metus surastų muziejuje įvairių, jo pomėgius atitinkančių veiklų. Tačiau svarbiausias tikslas – kad tos veiklos būtų natūrali ekspozicijų tąsa.
Burbiškio dvaras – naujam gyvenimui atgimęs paveldo objektas, atspindintis dvaro kūrėjų pasaulėjautą, pasižymintis ypatinga kūrybiška nuotaika, architektūra ir gamtos darna. XIX a. pabaigos – XX a. I pusės atmosfera čia susilieja su šiandienos muziejaus kultūrinėmis misijomis ir kuria natūralų gražių tradicijų tęstinumą.
Paveldą čia stengiamės perteikti moksliškai korektiškai, bet kartu nepamirštant užkabinti lankytojų vaizduotės bei puoselėti dvarų kultūrą.
Dvaro istorija glaustai
Kaip pasakoja dr. L.Prascevičiūtė, Burbiškio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. XIX a. dvaras tapo Baženskių šeimos nuosavybe. XX a. pr. po tėvo Ignoto Baženskio mirties dvarą paveldėjo Mykolas Baženskis. Jo valdymo laikais dvaras išaugo. M.Baženskis įkūrė didelį parką, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais.
Peizažinio tipo dvaro parkas, užimantis 28 ha, pasižymi įspūdingais tvenkiniais, kuriuose yra 15 salų. Salas jungia 22 tiltai ir tilteliai. Dvaro pastatai suformuoti taip, kad sudaro didelį uždarą kiemą, todėl primena tvirtovę.
Parke yra skulptoriaus Kazimiero Uliansko kūrinių: poeto Adomo Mickevičiaus paminklas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas, Šv. M.Marijos skulptūra, liūtų tilto skulptūros.
Peizažinio tipo dvaro parkas, užimantis 28 ha, pasižymi įspūdingais tvenkiniais.
1941 m. Baženskių šeima buvo priversta pasitraukti į Lenkiją. Pokario metais dvare buvo įkurta veislinių kiaulių ferma. Ilgainiui parkas užžėlė krūmais, menkaverčiais medžiais. Buvo nugriauta dalis dvaro pastatų.
1981 m. pradėti parko ir tvenkinių valymo darbai. Nuo 1991 m. – dvaro pastatų ir parko restauravimo darbai. Įkurtas Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejus.
