Ekspertai tai sieja su kiek neramia geopolitine situacija ir noru jaunimui būti aktyviems.
Šaudyklos tampa naujo tipo laisvalaikiu
„Pirmą kartą paėmę ginklą daugelis jaučia įtampą. Pirštai sustingsta, akys ieško taikinio, o po pirmo šūvio veide trumpam pasirodo nuostaba“, – taip Zarasų šaudymo centro „Firearms“ vadovas Vasilijus Zujevas apibūdina pirmą kartą atvykusius.
Pasak Vasilijaus, dažniausiai užtenka kelių bandymų, kad baimę pakeistų ramybė. „Šiandien į šaudyklas vis dažniau atvyksta ne tik vyrai ar ekstremalių pojūčių mėgėjai, bet ir šeimos, poros bei jaunimas, ieškantis aktyvesnių patirčių“, – sako V.Zujevas.
Vasilijus pasakoja, kad pastaruoju metu gausėja jaunimo, norinčio išbandyti šaudymą, o pirmasis apsilankymas neretai tampa tik pradžia.
„Labai retai pasitaiko, kad žmogus nebegrįžtų. Tai lemia dabartinės tendencijos – šaudymas tapo savotiška mada. Žmonės pabando, jiems patinka, o vėliau kai kurie net įsigyja savo ginklus, nors pirmą kartą atvykę jų rankose dar nebuvo laikę“, – dalinasi šaudymo centro vadovas.
Laužo stereotipus
Anot Molėtų šaudyklos įkūrėjo Dariaus, šaudyklose šiandien organizuojami ne tik mokymai ar individualūs apsilankymai. Čia vis dažniau rengiami bernvakariai, gimtadieniai ar įmonių renginiai. Darius pastebi, kad į veiklas ypač aktyviai įsitraukia mergvakarių dalyvės.
Panašias tendencijas pastebi ir „Firearms“ direktorius V.Zujevas.
Pasak jo, moterys tokiomis veiklomis neretai susidomi net labiau nei vyrai, nors vis dar gajus stereotipas, kad šaudymas – pirmiausia vyrų užsiėmimas.
„Galbūt vyrai labiau pasitiki savimi, o moterys atidžiau klauso instrukcijų ir stengiasi viską atlikti tiksliai. Praktika rodo, kad jos dažnai dėl to būna taiklesnės“, – pasakojo Vasilijus.
Nors daliai žmonių atrodo, kad šaudymas reikalauja gero fizinio pasirengimo, pašnekovai sako, kad svarbiausia – tinkamos instrukcijos ir susikaupimas.
„Jeigu viską tinkamai paaiškini ir parodai, problemų dažniausiai nebūna. Tačiau kartais žmonės susiduria su sunkumais užmerkti vieną akį, tada jau tampa sudėtingiau“, – juokauja Molėtų šaudyklos įkūrėjas Darius.
Jaunimas ieško ne vien pramogos
Nors daliai žmonių šaudymas vis dar asocijuojasi su adrenalinu ar pramoga, šaulys Vaidotas Petronis – taip nemano.
„Tie kas taip galvoja – ateikite, pabandykite ir pajausite, kaip ginklo valdymas kartu ugdo meilę savo šaliai. Tai formuoja žmogų, kuris kritinėje situacijoje neišsigąs, nepabėgs, o stos akis į akį su pavojumi“, – savo V.Petronis.
Paklaustas, kodėl jaunimas vis dažniau renkasi tokias veiklas kaip šaudymai, žygiai ar stovyklos, šaulys V.Petronis sako, kad tai lemia ne adrenalinas, o rimtesni aspektai. „Svarbus auklėjimas šeimoje, mokykloje, ypač istorijos pamokos, kurios tampa vis įdomesnės ir ugdo pilietinį bei patriotinį jausmą. Taip pat svarbios visuomeninės veiklos, savanorystė. Visa tai suformuoja pagrindą, dėl kurio jaunimas tampa pilietišku ir nori kažką keisti“, – sako jis.
Atvyksta dėl kylančio nerimo
Vis dėlto augantį susidomėjimą tokiomis veiklomis lemia ne vien aktyvesnio laisvalaikio paieškos. Dalis žmonių vis dažniau kalba ir apie saugumo jausmą bei norą būti pasirengus netikėtoms situacijoms.
Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis jaunimo susidomėjimą patriotinėmis veiklomis vadina natūraliu reiškiniu. Anot jo, kylant geopolitinei įtampai auga ir visuomenės nerimas, kuris jaunus žmones skatina domėtis veiklomis, galinčiomis suteikti daugiau saugumo bei pasirengimo jausmo.
„Mada ir grėsmės viena kitai neprieštarauja. Prieš dvidešimt metų dalyvavimas Šaulių sąjungoje ar savanoriškose pajėgose nebuvo toks populiarus, o šiandien, kylant geopolitinei įtampai ir didėjant visuomenėje matomų žmonių įtakai, tai tampa vis ryškesniu reiškiniu“, – pabrėžia V.Malinionis.
Šaudyklų darbuotojai pastebi, kad šiandien jaunimas dažniau kalba ne tik apie valstybės gynybą, bet ir apie savo šeimos saugumą. Anot pašnekovų, vis dažniau galima išgirsti sakant: „Jeigu reikės, noriu mokėti apginti savo šeimą ir naudotis ginklu“.
Patriotizmas atrandamas ir per bendras patirtis
Šaudymas šaudyklose nebėra vienintelė veikla kurią jos teikia. Vis dažniau stengiamasi pramogą jungti su įvairesnėmis, meilę tėvynei ugdančiomis veiklomis.
Zarasų šaudyklos direktorius Vasilij pasakoja, kad dar šiemet planuoja rengti išvykas į Ignalinos rajone esantį poligoną. Na, o kol kas organizuojamos įvairios veiklos šeimoms – dalyviai leidžiasi į žygius su palapinėmis, rytais mankštinasi, ragauja kareiviškas sriubas bei košes, o varžybose tikrina kuris šeimoje yra taikliausias.
„Stengiamės, kad žmonės ne tik gerai praleistų laiką, bet ir kuo ilgiau pabūtų gryname ore. O varžybos visuomet suteikia papildomo azarto – visiems smagu pasitikrinti savo jėgas“, – dalinasi jis.
Tarp Zarasų ežerų ir muzikos gimsta meilė tėvynei
O štai Zarasų 907-os šaulių kuopos „Vytis“ vadas bei reperis Andrius Glušakovas, liaudyje labiau žinomas Pusho pseudonimu, šypteli, kad kelią į šaudyklas kartais nutiesia ir muzika.
„Kartais neformaliuose pokalbiuose žmonės mane atpažįsta ir prasitaria norintys pamatyti naujų, dar neatrastų vietų, – pasakoja Andrius. – Iš karto pasakau, kad mano mylimos Zarasų apylinkės yra būtent tai, ko reikia jaunam žmogui. Mūsų krašte gausu ežerų, upių, miškų ir pelkių. Čia gali ugdyti išgyvenimo įgūdžius. O mūsų krašto geografija ir gamta yra išskirtinė. Esant reikalui, jos galėtų reikšmingai prisidėti ir prie krašto gynybos. Pavyzdžiui, upių tinklas – tai neišnaudoti keliai, kurie galėtų tapti tarsi mūsų „Mannerheimo linija“ tiek diversijos, tiek logistikos atžvilgiu. Su bičiuliu netgi turime parengę planą kaip tai galėtų atrodyti.“
Pasak jo, šalia tvyrant politiniams neramumams, jaunimo noras išbandyti save, užsiimti patriotinėmis veiklomis ar tikrinti savo taiklumą yra sveikintinas. Andrius pabrėžia, kad jaunimą svarbu pasiekti ne tik oficialiomis kalbomis, bet ir per bendras patirtis, bendruomenę bei kultūrą. „Pastebiu, kad patriotiškas veiklas labai natūraliai papildo ir muzika. Per ją jaunimas daug lengviau atsiveria“, – sako A.Glušakovas.
