Valstybiniai kraštovaizdžio draustiniai Lietuvoje steigiami unikaliems bei tipiškiems šalies gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio etalonams saugoti, to siekiant įsteigtas ir Daubėnų kraštovaizdžio draustinis, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime žiniasklaidai.
Čia saugomas senojo fliuvioglacialinio (t. y. ledyno tirpsmo vandenų srautų suformuoto) Rudaminos senslėnio kraštovaizdis Ašmenos moreninėje aukštumoje. Skirtingai nei didžiojoje Lietuvos dalyje, čia kalvotą reljefą suformavo ne paskutinis, o priešpaskutinis ledynmetis. Šias senąsias morenines aukštumas skersai kerta dabartinio Rudaminos upelio aukštupys, kurio senslėnis ir yra dominuojanti ašis draustinio kraštovaizdyje.
Čia kalvotą reljefą suformavo ne paskutinis, o priešpaskutinis ledynmetis.
Senuoju slėniu tekanti Rudamina vietomis pelkėta, sunkiai prieinama, tačiau išliko natūrali, kai tuo tarpu palikusi draustinio teritoriją daugumoje atkarpų upė teka jau reguliuota vaga. Draustinio teritorijoje vyrauja miškingas kalvotas ir daubotas kraštovaizdis su nedideliais, į miško pakraščius įsiterpiančiais pievų fragmentais ir pavienėmis likusiomis sodybomis.
Didžiausi draustinio pakraščiuose esančių kaimų – Daubėnų ir Šveicarų – pavadinimai iškalbingai liudija senųjų vietos gyventojų iššūkius susiduriant su sudėtingo reljefo keliamais nepatogumais.
Iš draustinio daubose įsikūrusių senųjų kaimų dabar teliko vos kelios sodybos, o Rudaminos slėnyje išsidėsčiusių vienkiemių vietose – pavienės nebeprivažiuojamos laukymės. Ūkinė veikla sustojo, teritorija apaugo mišku, o senųjų kaimų pavadinimus perėmė su draustiniu besiribojančios sodų bendrijų gyvenvietės.
Statūs „šveicariški“ kalvų šlaitai ir pelkėtos daubos nebebuvo patogios šiuolaikinių gyvenamųjų vietovių plėtrai, nors kadaise labai tiko gynybinių įtvirtinimų įrengimui – dvi draustinio kalvos I tūkstantmečio pradžioje tapo piliakalniais (Gegužinės ir Šveicarų). Ne tokią seną istoriją liudija buvusio malūno liekanos Šveicarų kaime ties mediniu tiltu per vaizdingąją Rudaminą.
„Šveicariški“ kalvų šlaitai ir pelkėtos daubos nebebuvo patogios šiuolaikinių gyvenamųjų vietovių plėtrai.
Nuo 2005 metų visa draustinio teritorija turi tarptautinį buveinių apsaugos statusą – čia yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija – Šveicarijos miškas. Čia užregistruotos 5 Europos Bendrijos svarbos buveinės: aukštieji eutrofiniai žolynai, šienaujamos mezofitų pelkės, nekalkingi šaltiniai, šaltiniuotos pelkės ir kt.
Rudaminos upelio slėnyje užregistruotos net 156 augalų rūšys, 17 iš jų yra retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Rudaminos upelio pelkėtos pievos taip pat pasižymi ypatinga vabzdžių (ypač drugelių) rūšine sudėtimi, kurią nulėmė didelė augalų bendrijų įvairovė ir savotiškas mikroklimatas.
Teritorijoje rastos 5 pagal Buveinių direktyvą ir (ar) Lietuvos raudonąją knygą saugomos vabzdžių rūšys: šiaurinis auksinukas, auksuotoji šaškytė, akiuotasis satyras, rudaakis satyriukas, šarvuotoji skėtė.
Nerimą kelia tai, kad draustinio ramybę kartas nuo karto sudrumsčia neatsakingi pramoginiais tikslais čia atvykstančių žmonių veiksmai. Išraiškingas draustinio reljefas, o deja ir pats Gegužinės piliakalnis, neretai pasirodo patrauklus mėgstantiems motociklų ar keturračių sportą.
Ties piliakalniu bei kitose jautriausiose draustinio vietose lankytojus pasitinka informaciniai ženklai, informuojantys apie draudimą motorinėmis transporto priemonėmis važinėti ne keliais – tai itin žalinga tiek kultūros paveldo išsaugojimui ir reljefo formų stabilumui, tiek saugomoms augalų bei gyvūnų rūšims.
Važinėjimas autotransporto priemonėmis bekele kelia grėsmę kraštovaizdžio elementų (dirvožemio, reljefo, augalijos, gyvūnijos, hidrografinių objektų) būklei ir išsaugojimui.
Važiuojantiems motorinėmis transporto priemonėmis primenama – važiavimas bekele yra draudžiamas įstatymo, o pėsčiųjų ar dviratininkų prašoma nenuklysti nuo jau susiformavusių miško takų, netrypti šlaitų. Tik šitaip užtikrinama, kad rekreacinė ir laisvalaikio veikla nedarytų neigiamos įtakos saugomoms draustinio vertybėms.
Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas, važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, kurti laužus ne tam skirtose vietose, įrengti stovyklavietes ar poilsiavietes.
Daubėnų valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje prevencinę veiklą, būklės vertinimus ir biologinės įvairovės monitoringą vykdo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Direkcijos specialistai mielai suteiks konsultacijas rūpimais klausimais.
