Dar dabar turiu norą paimti juos už kalnieriaus ir pareikalauti atsakomybės už pezalus, bet to nedarau, nes dauguma jų jau labai seni, tad bijau, kad iš streso nenumirtų. Kita vertus, kas gali paneigti, kad prezidentu tikrai nebūsiu? Laiko dar per akis, tad ne faktas, kad neteks tų giminių atsiprašinėti. Jei jų dar bus likę, aišku. Bet sostines aš mokėjau, šito nepaneigsi. Ir dabar dar moku.
Tačiau kartą, sužinojęs naujos sostinės pavadinimą, truputį sutrikau. Kaip ten buvo? Kažkada, tik pasibaigus sovietmečiui, mano Kuršėnų močiutė Stasė Mikaitienė man pasakė, kad netrukus Europoje atsiras nauja valstybė Slovakija, kurios sostinė bus Bratislava.
Tas pavadinimas skamba panašiai kaip Bronislava.
Naujos valstybės atsiradimas manęs per daug nenustebino – tuo metu jų atsiradinėjo ne tiek ir mažai, tačiau dėl Bratislavos suglumau. Kas čia per nesąmonė, galvojau, tas pavadinimas skamba panašiai kaip Bronislava.
Koks kvailys gali pavadinti miestą tokiu baisiu vardu (mano prosenelė buvo Bronislava, bet gėdydamasis visiems sakiau, kad jos vardas Danutė)? Koks prastas skonis, piktinausi. Žodžiu, Bratislavos pavadinimas man nepatiko iškart, o dabar, žinokite, nepatinka dar labiau ir tuoj paaiškinsiu, kodėl.
