Sekite 15min Google
Dalgis šimtmečius buvo vienas svarbiausių Lietuvos kaimo įrankių. Šienapjūtė aprūpindavo ūkius pašaru, tačiau kartu buvo ir bendruomeninis įvykis: šeimos bei kaimynai dirbdavo petys į petį, o dalgio paruošimo, plakimo ir taisyklingo mosto paslaptys būdavo perduodamos iš kartos į kartą.
Lietuvos vardas su dalgiais buvo siejamas ir gerokai už šalies ribų. XIX a. Naujojoje Vilnioje pradėti gaminti modernūs ilgu kotu dalgiai, Rusijos imperijoje praminti „litovkomis“. 1884 m. gamyklą perėmęs vokiečių verslininkas Emilis Poselis į ją pakvietė specialistų iš Austrijos Štirijos ir Tirolio regionų. Naujojoje Vilnioje pagaminti dalgiai greitai paplito didžiulėje teritorijoje – nuo Vilniaus iki Vladivostoko, Kaukazo ir Turkestano, buvo eksportuojami į Balkanų šalis, Turkiją ir net Ameriką.
1900 m. Naujosios Vilnios dalgiai buvo pristatyti Paryžiaus pasaulinėje parodoje, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą gamykla iš švediško plieno per metus pagamindavo iki trijų milijonų „litovkų“. 1913 m. ji buvo laikoma didžiausiu dalgių fabriku ne tik Rusijos imperijoje, bet ir pasaulyje. Šios produkcijos šlovė buvo tokia plati, kad žodis „litovka“ kaip dalgio pavadinimas pateko į rusų kalbos žodynus. Gamybos aukso amžius nutrūko 1915 m., kai fabriko įrenginiai buvo demontuoti ir išvežti į Sankt Peterburgą.
Ši istorija primena, kad dalgis Lietuvoje yra ne vien kaimo buities daiktas. Jame susitinka žemdirbystės tradicija, meistrystė, pramoninis paveldas ir Lietuvos vardą pasaulyje garsinusi gamyba.
„Artėjant čempionatui norime dar kartą priminti, kad tai nėra vien tik profesionalų varžybos. Tai susitikimas, kuriame vienoje pievoje telpa patirtis, smalsumas, bendruomeniškumas ir pagarba gamtai. Kviečiame atvykti šeimas, jaunus žmones, ūkininkus ir visus, kuriems įdomu savo akimis pamatyti, kaip sena tradicija gyvuoja šiandien. Rupkalvių pievose bus svarbus ne vien rezultatas – svarbu pajusti darbo ritmą, pabūti gamtoje ir suprasti, kodėl šios pievos bei jose klestinti gyvybė yra vertos mūsų dėmesio“, – sako Baltijos aplinkos forumo vadovas ir čempionato organizatorius Žymantas Morkvėnas.
Renginio metu nuo 10 val. veiks šienpjovių mokykla, kurioje meistrai pristatys dalgio paruošimo ir šienavimo principus, padės pasirinkti laikyseną, parodys taisyklingus judesius ir leis juos išbandyti pievoje.
Naujokai galės dalyvauti specialioje „Dalgio debiuto“ rungtyje.
Patyrę dalyviai varžysis komandinėje rungtyje, mėgėjams skirtose varžybose ir dailiojo šienavimo rungtyje. Bus vertinamas ne vien greitis, bet ir pradalgės švarumas, tikslumas, darbo kokybė bei gebėjimas taisyklingai valdyti dalgį. Geriausieji kovos dėl Metų šienpjovio ir Metų šienpjovės titulų.
Renginio programoje taip pat numatytas grupės „Gobšūs Opršūs“ koncertas, maistas ir edukacinės veiklos visai šeimai.
Čempionatą užbaigs „Draugiška šienpjovių pradalgė“ – simbolinis bendras šienavimas greta, skirtas seniesiems šienpjoviams, jų žinioms ir iš kartos į kartą perduodamai tradicijai pagerbti.
Šienavimas dalgiu čempionate pristatomas ne tik kaip paveldas, bet ir kaip atidesnis santykis su kraštovaizdžiu. Dirbantis žmogus gali pastebėti ir apeiti pievoje esančius paukščių lizdus, o tinkamai prižiūrimos šlapios pievos išlieka svarbiomis retų rūšių buveinėmis. Rupkalvių pievos ypač reikšmingos meldinei nendrinukei – vienai rečiausių Europos paukščių giesmininkių.
Nacionalinis šienpjovių čempionatas vyks šeštadienį Rupkalvių pievose nuo 10.00 iki 16.30 val. Oficiali pradžia – 10.30 val. Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija svetainėje meldine.lt.
