Sekite 15min Google
Europos pilotų asociacijos (ECA) paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad 76,8 proc. apklaustų pilotų per pastarąsias keturias savaites bent kartą buvo užsnūdę prie orlaivio valdymo įrangos.
Spalio 26 d. paskelbtas tyrimas buvo paremtas 7200 pilotų iš 32 šalių atsakymais.
Nacionalinio miego fondo duomenimis, mikromiegas – tai kelias sekundes trunkantis trumpas miego epizodas. Jis gali prasidėti taip greitai, kad žmogus nė nesupranta, jog trumpam užmigo. Nors tokie epizodai pasitaiko gana dažnai, jie gali būti pavojingi žmonėms, valdantiems transporto priemones, rašo „People“.
„Mikromiego epizodo metu galite atrodyti budrūs, net išlaikyti akis atmerktas, tačiau jūsų smegenys neapdoroja informacijos“, – aiškina Nacionalinis miego fondas.
Mikromiegas dažnai būna stipraus miego trūkumo, pernelyg didelio mieguistumo dieną arba miego sutrikimų požymis.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 38,8 proc. pilotų įprastai arba nuolat nepakankamai ilsisi, kad išvengtų besikaupiančio nuovargio.
Dar viena problema – apie nuovargį pranešama nepakankamai. Tik 37,2 proc. pilotų teigė pranešantys, kai jaučiasi nepajėgūs dirbti arba yra pavargę. Tuo metu 24,2 proc. nurodė apie tai nepranešantys ir vis tiek kylantys į orą.
Tyrimas parodė, kad baimė būti nubaustam arba sulaukti neigiamos vadovybės reakcijos išlieka viena pagrindinių priežasčių, trukdančių pilotams pranešti apie nuovargį. Apie 38,2 proc. respondentų prisipažino bijantys bausmės ar darbdavio keršto, jei pateiktų pranešimą apie savo būklę.
Europos pilotų asociacijos teigimu, nuo ankstesnės ataskaitos paskelbimo 2023 m. reikšmingos pažangos valdant oro linijų darbuotojų nuovargio keliamą riziką nepastebėta.
Kodėl pilotai bijo atsisakyti ilgesnio skrydžio?
Tyrime taip pat atkreiptas dėmesys į vadinamąją orlaivio vado diskrecijos teisę. Remiantis Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) paaiškinimu, tam tikromis aplinkybėmis ši teisė gali būti pasitelkiama pratęsiant didžiausią leidžiamą piloto kasdienio darbo, susijusio su skrydžiu, laiką. Tačiau, kaip pabrėžia ECA, ja turėtų būti naudojamasi tik išskirtinėmis aplinkybėmis.
Bent kartą per pastarąsias keturias savaites šia galimybe pasinaudojo 38,3 proc. apklaustų pilotų, o 15,2 proc. tai padarė du ar daugiau kartų. Apie 69,1 proc. respondentų išreiškė susirūpinimą, kad atsisakę pratęsti darbo laiką gali sulaukti neigiamų pasekmių.
„Jeigu mums iš tiesų rūpi su pilotų nuovargiu susijusios saugumo rizikos valdymas, šios ataskaitos skaičiai ir tai, kad per pastaruosius trejus metus nepasiekta jokios reikšmingos pažangos, yra rimtas perspėjimas oro linijoms, institucijoms ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūrai.
Būtina keisti tai, kaip Europoje sprendžiama pilotų nuovargio problema“, – pranešime spaudai teigė ECA prezidentė Tanja Harter.
ECA valdybos narys Coenas George'as taip pat pabrėžė, kad kai kuriose oro linijose pilotai patiria spaudimą pratęsti darbo laiką.
„Gerai žinomas reiškinys tam tikrose oro linijose – spaudimas pilotams pratęsti skrydžio budėjimo laiką, siekiant kompensuoti vėlavimus ar pernelyg optimistišką skrydžių planavimą. Pilotai taip pat gali sulaukti priekaištų, jei atsisako tai padaryti“, – pareiškė jis.
Pasak C.George'o, aviacijos saugos institucijos ne kartą buvo įspėtos apie tokį spaudimą, kuris akivaizdžiai mažina saugumą, tačiau reikšmingų veiksmų šiai problemai spręsti vis dar trūksta.
Ką sako Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra?
Leidiniui „People“ pateiktame komentare EASA atstovas nurodė, kad į naujausius tyrimo rezultatus žiūrima rimtai.
Agentūros teigimu, skrydžio laiko ribojimo taisyklės nustato bendrą minimalų saugumo standartą, tačiau vien jų nepakanka.
„Oro linijos privalo aktyviai nustatyti ir valdyti nuovargio keliamą riziką, taikydamos atitinkamas valdymo sistemas, užtikrindamos veiksmingą pranešimų teikimą, tinkamas veiklos priemones ir saugumo kultūrą, kurioje įgulos nariai galėtų išsakyti savo susirūpinimą nebijodami neigiamų pasekmių“, – teigė agentūros atstovas.
Jis taip pat pridūrė, kad EASA jau aptarė apklausos rezultatus su Europos pilotų asociacija ir toliau bendradarbiauja su nacionalinėmis aviacijos saugos institucijomis bei aviacijos sektoriaus atstovais. Siekiama gerinti nuovargio rizikos valdymą ir jo priežiūrą visoje Europoje.
