Ir tie pasakojimai tebelieka aktualūs, nes naujesnių, net ir pasauliniu mastu, nelabai yra – jau ne vienerius metus Šiaurės Korėja neįsileidžia turistų. Šalis totaliai užsidarė per pandemiją, o prasidėjus karui ir atvirai stojusi į agresoriaus pusę, nuo normalaus pasaulio atitolo dar labiau.
Tiesa, šių metų pradžioje šalį valdančiam režimui kažkas susišvietė ir jis pirmą kartą per 5 metus leido nedidelei grupei užsienio turistų apsilankyti Rasono specialiojoje ekonominėje zonoje (visiškas rezervatas, tarsi atvyktumėte į Latviją ir apsilankytumėte tik Siguldos slidinėjimo trasose), esančioje šiaurės rytinėje šalies dalyje, netoli sienos su Kinija ir Rusija.
Tada 13 turistų iš Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos ir Vokietijos dalyvavo penkių dienų kelionėje, kurios metu lankėsi vietinėse gamyklose, mokyklose ir turizmo objektuose. Tai štai, jei pavyktų sukomunikuoti su tais 13 žmonių, kažkokius įspūdžius iš jų gautumėte, bet manau, jie būtų gan lakoniški, nes labai jau mažai jie ten matė.
