Kita vertus, galvok kiek nori, kai kišenės apykiaurės. Naudos iš to nebus, o galva įsiskaudės. Jau dabar, tiesą sakant, net truputį skauda. Todėl meskime sunkias mintis į šoną ir eikime prie lengvesnių. Kokių? Žinoma, prie minčių apie keliones – tokios mintys visada malonios. Ir šįkart apie kelionę po Ispaniją, nes ne veltui juk tokią įžangą apie tą šalį padariau.
Šiandien papasakosiu apie tą kartą, kai po Ispaniją keliavau su savo drauge iš JAV, su kuria buvau gana glaustai susibendravęs toje šalyje gyvendamas. Prieš tą susitikimą Ispanijoje buvau jos nematęs kelis mėnesius, taigi – gerokai pasiilgęs.
Tikėjausi, kad ji jaučia tą patį ir laukiau itin romantiškos kelionės. Be, vėlgi, maža ko gyvenime tikimės – susitikus Madrido oro uoste, supratome, kad teks vienam prie kito priprasti iš naujo. Aš, tiesa, pripratau itin greitai, bet jai pripratimas užtruko. Viskas sulėtėjo taip, kad septintą kelionės dieną mergina prie manęs vis dar nebuvo pripratusi. Dėl to aš niršau vis labiau – ne tam vykau į romantišką kelionę, kad joje nebūtų nieko romantiško.
Kai kelionė persirito į antrą pusę, ji manęs dar nebuvo prisileidusi. Ir išvis, ji man apskritai ėmė atrodyti kažkokia įtartina ir netrukus paaiškėjo, kad ne taip smarkiai ir klydau. Skaitykite toliau.
