Pasitikėti Baltarusija yra tiek pat prasminga, kaip tikėti, kad gatvės bomžas nuo pirmadienio negers nė lašo. Ir jei tų vilkikų kažkas dar laukia, siūlau lūkesčius kreipti kitur – pamirškite mašinas, jos jau nebe jūsų. Nurašykite jas į nuostolius arba į eilutę, skirtą rizikos dirbant su Rusija ar Baltarusija vertinimui.
Nemanau, kad nežinojote, kokia tai prasta rizika. Žinojote, tačiau smagesnio pelno noras buvo didesnis nei baimė rizikuoti. Todėl dabar truputį kvaila virkauti, kad valstybė jums nepadeda – reikėjo galvoti prieš leidžiant vilkikus į teroristines valstybes.
Ir išvis, nesuprantu, kaip dar apskritai atsiranda vykstančių į tas šalis. Negi tokie jaučiasi turintys devynis gyvenimus? Negi maža pavyzdžių, kai užsieniečiai tose šalyse yra sulaikomi, tardomi ar net uždaromi?
