Jis neabejoja, kad viena stipriausių vietų, kurias verta aplankyti šiame mieste, yra „Woodland Cultural Centre“ ir buvusio „Mohawk“ instituto teritorija.
Kalbėta per mažai
„Daug kas atvykęs į Brantfordą pirmiausia pamato teatrą, miesto centrą, tačiau yra vieta, kuri leidžia geriau suprasti pačią Kanadą. Čia atsiveria istorija, apie kurią ilgą laiką buvo kalbama per mažai“, – pasakoja T.Zaičikas.
Tikslas buvo asimiliuoti vietinių tautų vaikus.
Būtent šioje vietoje menininkas dalyvavo išskirtiniame projekte „Continuance“, kurį pristatė „Kaha Dance Theatre“ ir „Woodland Cultural Centre“. Renginys vyko buvusios „Mohawk Institute Residential School“ teritorijoje – vienoje seniausių Kanados gyvenamųjų mokyklų, kuriose daugiau nei šimtmetį vietinių tautų vaikai buvo atskiriami nuo šeimų, savo kalbos ir kultūros.
Įstaigos, kuri veikė nuo XIX amžiaus pradžios iki 1970 metų ir buvo Kanados gyvenamųjų mokyklų sistemos dalis, tikslas buvo asimiliuoti vietinių tautų vaikus. Turbūt todėl, pasak T.Zaičiko, net ir šiandien apsilankymas šioje vietoje palieka stiprų emocinį įspūdį.
Negalėjo kalbėti savo kalba, matytis su šeima, buvo priversti atsisakyti savo tapatybės.
„Tai nėra muziejus tradicine prasme. Čia jauti ne tik istoriją, bet ir žmonių likimus. Vaikai buvo išvežami šimtus ar net tūkstančius kilometrų nuo namų, negalėjo kalbėti savo kalba, matytis su šeima, buvo priversti atsisakyti savo tapatybės. Vaikštant šiomis erdvėmis supranti, kad tai ne vien praeities faktai – tai gyva atmintis, kuri iki šiol veikia bendruomenes“, – sako lietuvių menininkas.
Priminė Lietuvos išgyvenimus
Vakaro metu pristatytas spektaklis „Continuance“, anot jo, tapo ne tik meniniu pasirodymu, bet ir gyvu pasakojimu apie išlikimą.
„Projekto autorė, menininkė ir choreografė Santee Smith siekė parodyti, kad vietinių tautų tapatybė, nepaisant dešimtmečius trukusių asimiliacijos procesų, išliko gyva. Man, kaip lietuviui, ši tema pasirodė labai artima.
Žinoma, mūsų istorijos nėra vienodos, tačiau suprantame, ką reiškia kova už kalbą, kultūrą ir teisę išlikti savimi. Klausantis pasakojimų apie vietinių tautų patirtis ne kartą pagalvojau apie lietuviškos spaudos draudimą, knygnešius, vėlesnius sovietinės okupacijos metus“, – teigia T.Zaičikas.
Anot jo, ypatingą atmosferą renginyje kūrė violetinė spalva, dominavusi šviesų projekcijose ir scenografijoje – ji simbolizavo atminimą, gijimą ir susitaikymą.
Suprantame, ką reiškia kova už kalbą, kultūrą ir teisę išlikti savimi.
Tarp pasirodymo dalyvių buvo ir vienas ryškiausių šiuolaikinių Kanados vietinių tautų muzikantų Aysanabee.
Pasak T.Zaičiko, „Woodland Cultural Centre“ šiandien yra viena svarbiausių vietų, padedančių suprasti Kanados vietinių tautų istoriją. Centre saugoma viena didžiausių vietinių tautų meno ir istorinių artefaktų kolekcijų Kanadoje. Taip pat daugiau nei 50 tūkst. meno kūrinių ir istorinių dokumentų, susijusių su Haudenosaunee (Irokėzų konfederacijos) bei kitų Kanados vietinių tautų istorija.
Tarp vertingiausių eksponatų – tradiciniai drabužiai, rankų darbo karoliukų dirbiniai, medžio drožiniai, istorinės nuotraukos, dokumentai ir bendruomenių perduoti kultūros paveldo objektai.
Viena unikaliausių centro dalių – mokslinių tyrimų biblioteka ir archyvas, kuriame sukaupta tūkstančiai knygų, rankraščių, žemėlapių bei garso įrašų. Jame taip pat veikia šiuolaikinio meno galerija, kurioje pristatomi vietinių tautų menininkų darbai.
Ypatingą reikšmę turi ir išlikęs buvusios „Mohawk“ instituto mokyklos pastatas. Jis laikomas vienu geriausiai išsilaikiusių tokio tipo objektų Kanadoje ir šiandien naudojamas edukacinėms ekskursijoms.
