2025-11-01 10:00

Telšiai – miestas, kuriame meškos neišnyko: ar rastumėte jas visas?

Vilniečiui perprasti žemaičius nuo Telšių – „kosmosas“. Jie kalba sunkiai suprantamu dialektu, yra įsimylėję meškas, valgo kastinį ir cibulinę, o kai kurie puoselėja pagoniškas tradicijas. Į meškų paieškas Telšiuose leidomės ir mes.
Telšiai
Telšiai / Jono Balčiūno nuotr.

Nesuprantami ženklai

Nuo Varnių įvažiuojant į Telšius, pasitinka nesuprantami užrašai – žemaitiškai parašyti Telšiai. O jau pačiuose Telšiuose visur pilna meškų – ant grindinio, suvenyrų parduotuvėse ar postamento. Ši – bene aukščiausia – pakilusi į 6 metrų aukštį Turgaus aikštėje.

Jono Balčiūno nuotr. / Telšiai
Jono Balčiūno nuotr. / Telšiai

67 metų gidas Andrius Dacius ekskursijose šiek tiek užsimena apie meškas.

Legendos byloja, kad paskutinė meška Žemaitijoje buvo sumedžiota 1870 metais. Nuo 2006 iki 2022 pasakojimų apie meškas atspirties taškas buvo Žvėrinčius. Ten, 10 hektarų teritorijoje, atskiroje zonoje, buvo apgyvendintas Timofėjus, kuris ilgainiui nugaišo.

Dar apie XVII–XVIII amžiaus meškų eibes porinama Biržuvėnų dvare bei Žemaičių muziejuje „Alka“. Jame yra atskira ekspozicijų salė, skirta meškoms ir kitiems laukiniams gyvūnams.

Tomo Juknevičiaus nuotr. / Žemaičių muziejus „Alka“
Tomo Juknevičiaus nuotr. / Žemaičių muziejus „Alka“

Atvykėliai dažnai klausia, ar nevertėtų aplink Telšius įkurdinti ir meškiukų šeimą. Bandoma nurodyti ir „receptus“, kaip tai padaryti – daugiau avilių šalia didelių miškų.

Meška buvo stiprybės, drąsos ir žemaitiško užsispyrimo simbolis.

Tačiau Egidijus Vaškelevičius, Žemaitijos turizmo informacijos centro (TIC) direktorius, šypteli, kad vienaip ar kitaip – meškos būtinos.

„Jos yra visos Žemaitijos ir Telšių neatsiejama įvaizdžio dalis. Meška Žemaitijos sostinėje – ne šiaip gyvūnas. Tai – simbolis, globėja, įkurdinta Žemaitijos herbe, minima legendose“, – sako Egidijus, pasak kurio, senovėje, kai Žemaitijos miškai dar ošė laukiniais garsais, čia gyveno ne vienas gauruotas žvėris. Meška buvo stiprybės, drąsos ir žemaitiško užsispyrimo simbolis.

Jono Balčiūno nuotr. / Telšiai
Jono Balčiūno nuotr. / Telšiai

Meška – ir muziejuje

Telšių „Alkos“ muziejuje saugoma net paskutinės Žemaitijoje nušautos meškos iškamša. Pasakojama, kad šis liūdnas įvykis nutiko XIX a. pabaigoje, kai meškos dar klaidžiojo Žemaitijos miškuose. Ši relikvija primena laikus, kai meškos buvo tikri šių kraštų šeimininkai. Tad „Alka“ ne tik pasakoja apie Žemaitijos istoriją, bet ir leidžia pažvelgti į jos laukinę, gilią praeitį.

Žmonės visada jautė pagarbą meškai.

Gidas A.Dacius, gerai pažįstantis bene kiekvieną žemaitišką kampelį, sako, kad meškos Telšiuose niekada visiškai neišnyko – jos tiesiog „pakeitė pavidalą“.

Jono Balčiūno nuotr. / Telšiai
Jono Balčiūno nuotr. / Telšiai

„Žmonės visada jautė pagarbą meškai. Vieni – jos bijojo, kiti – žavėjosi, bet visi suprato, kad tai jėgos ir orumo simbolis. Dabar tos meškos, tik mažesnės ir draugiškesnės, saugo mūsų miestą – ant suoliukų, po medžiais, net prie ežero“, – sako Telšių TIC vadovas E.Vaškelevičius, pasak kurio šiandien Telšių meškos gyvena kitaip – jos slepiasi.

Mažosios meškutės skulptūrėlės, išsibarsčiusios po visą miestą, tapo tikru lobio ieškotojų iššūkiu. Jas galima aptikti prie Telšių katedros, Masčio ežero pakrantėje, Didžiojoje žemaičių sienoje Respublikos gatvėje, net ant suoliuko Turgaus aikštėje. Vienos – miega, kitos – žaidžia, trečios – smalsiai žvelgia į praeivius ar tarsi laukia pašnekovo.

Jono Balčiūno nuotr. / Telšiai
Jono Balčiūno nuotr. / Telšiai

Šios meškutės ne tik džiugina miestelėnus ir svečius, bet ir tapo savotišku pažinimo žaidimu – kas suras daugiau?

Meškos mutuoja

Pasak Egidijaus, meškų tema Telšiuose – daugiau nei turistinė atrakcija: „Meška – tai Telšių, Žemaitijos siela. Ji jungia miesto istoriją, legendas, kultūrą ir net humorą. Meškos padeda kalbėti apie Telšius kitaip – su šypsena, bet kartu išdidžiai. Kiekvienas atvykęs gali susipažinti su mūsų miestu per šiuos simbolius, o kartu – atrasti žemaitišką tvirtybę“.

Jono Balčiūno nuotr. / Egidijus Vaškelevičius
Jono Balčiūno nuotr. / Egidijus Vaškelevičius

Žemaitijos turizmo informacijos centras netgi siūlo edukaciją „Atrask Telšių meškutes“, leidžiančią atrasti visas pasislėpusias meškutes ir pažinti miestą iš žaismingos pusės. Tai – kelionė, kurioje dera istorija, menas ir žemaitiškas humoras.

Šimtus ekskursijų senjorams ir vaikams po Lietuvą organizuojanti viena iš „Kelionių laiko“ vadovų – Eglė Blažaitytė – siūlo imti pavyzdį kad ir iš prancūzų, kur į pirmeivių žygius ieškant ugniakurų vaikai pusdieniui paleidžiami su gidu „tarzanu“, o jų tėvai per atokvėpio pusdienį degustuoja vietos gėrimus. Telšių atitikmeniu tai būtų cibulynė, kastinys ir gira.

Jos tiesiog pakeitė kailį.

Mus išlydėdami telšiškiai juokėsi: „Visai nesvarbu, ar Telšiuose esate turistas, ar vietinis – meškas vis tiek rasite. Jos niekur nedingo. Jos tiesiog pakeitė kailį: iš laukinių tapo kultūrinėmis, meninėmis, šmaikščiomis“.

Meškų paieškos aplink Telšius gali tęstis amžiais – ir tai, be jokios abejonės, pati smagiausia klajonių po Telšius dalis.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą