Vienos iš populiariausių Anglijos rašytojų pėdsakų šiame regione galima rasti iki šiol, o kai kurie vietos verslai puikiai išnaudoja faktus, liudijančius J.Austin apsilankymą vienoje ar kitoje vietoje.
Turistams net organizuojami specialūs turai maršrutais, sudarytais pagal rašytojos kūriniuose minimas vietas.
Bet mes ne to ten važiavome.
Tačiau po apsilankymo Glosterio, Viltšyro, Somerseto ir Dorseto grafystėse esančiose vietose gana lengva įsivaizduoti, kad tokia aplinka gali būti geras kūrybos įkvėpimo šaltinis: laike įstrigę Costwolds regiono kaimeliai, aristokratų pamiltas Batas – vaizdingame slėnyje įsikūręs SPA kurortas ar Dorseto kraštovaizdžiai, vietomis primenantys Graikiją, vietomis – Škotiją.
Ir Bristolis – miestas su polėkiu, savo spalvomis, laisvais pankais ir Clifton Suspension tiltu.
Per keturias dienas automobiliu nuvažiavome 550 kilometrų, nakvojome trijose skirtingose vietose.
Patys britai šį regioną tiesiog naršo.
Beveik nesutikome turistų iš užsienio, bet patys britai šį regioną tiesiog naršo. Daugiausiai – vyresnio amžiaus, beje, labai mieli, šnekūs, kartais perdėm mandagūs ir padėti pasiryžę senukai.
Kai kuriems iš jų rekomendavome aplankyti Lietuvą – jie pirmi paklausė, ką čia galima pamatyti (esame klaipėdiečiai, tad šališkai pasiūlėme atvykti pas mus į pajūrį).
Romantikams tokia kelionė – puikus pasirinkimas, gamtos mėgėjams – pasakiškas, istorijos mylėtojams – idealus, o kas mėgsta alų ir unikalią aludžių kultūrą – tai tikras rojus.
Kai kuriems iš jų rekomendavome aplankyti Lietuvą.
Pragaras – gastronominio turizmo šalininkams, nes Britanijos maitinimo įstaigose galima rasti beveik viską, tik ne tradicinę britišką virtuvę. Logiška, nes tokia neegzistuoja. Žuvis su keptomis bulvėmis (fish & chips) arba angliški pusryčiai negelbėja.
Nepigu, bet kiekvienas išleistas pensas – ar kortelės priglaudimas prie atsiskaitymo įrenginio – yra to vertas.
Ir dar vienas patarimas – kad ir kokia gera būtų orų prognozė, dėl visa ko pasiimkite skėtį ar švarkelį, nes bet kada gali pradėti lyti. O kaip skelbia legendinės grupės „Antis“ legendinė daina apie Naujus metus, lyjant lietui Anglijoje gali būti baisiai šalta.
Čia reikėtų priminti dainos teksto autoriaus poeto Gintaro Patacko aiškinimą, kad tas šaltas lietus – tik metafora dar didesnio sovietmečio šalčio, kai kelionės buvo neįmanomos arba įmanomos tik išrinktiesiems, o eiliniam žmogui užsienis buvo nepasiekiama svajonė.
Dabar keliauti galime laisvai ir tai yra labai, labai, labai didelis džiaugsmas. Patirkite kuo daugiau jo ir džiaukitės net tada, kai lyja lietus.
Ir viskas bus gerai, ir ateis pagaliau į Lietuvą vasariška šiluma.
