Tad šįkart rudeniškam kelionei keliautojus kviečia būtent Žemaitėjė. O ką darome, kai kviečia Žemaitėjė? Visiškai teisingai: „važiounam“, – kaip pasakytų žemaičiai.
Tauragės pilis: gynybinė tvirtovė, o gal... muitinė?
Tauragės miesto centrine gatve judančių vairuotojų ir pėsčiųjų žvilgsnius kiekvieną kartą patraukia šviesūs rūmai, dar žinomi Tauragės pilies vardu. Solidumo šiam pastatui suteikia mūro tvora su 4 kampiniais bokšteliais, kurie, atrodo, turėtų simbolizuoti kyšančius miesto gynybinės sistemos elementus.
Ir visgi – nieko panašaus. Pirmiausia – prisiminkime, kad Tauragės kraštas visais laikais garsėjo kaip kontrabandos lopšys, tad vietinė pilis niekada taip ir neatliko kitoms pilims būdingų funkcijų. T. y. Tauragės pilies mūrai gynė kraštą ne nuo priešų, bet nuo kontrabandininkų antpuolių.
Pilies – vienintelės tokios muitinės Lietuvoje – pastatuose gyveno ir dirbo tarnautojai, kurie ieškodami draudžiamų daiktų purtydavo arklių tempiamas karietas. Vietiniame kalėjime laikinai „ilsėdavosi“ kontrabandininkai, o taip pat, deja, čia buvo kalinami ir knygnešiai.
Vienintelės Lietuvos pilies-muitinės erdvėse veikia muziejus, vyksta edukacijos, siūlomos intriguojančios teminės ekskursijos, skirtos pažinti slapčiausius tvirtovės užkaborius.
Kuršėnų dvaras: medinė elegancijos, grožio ir vertybių dermė
Kuršėnų dvaras – vertingiausias medinės dvarų architektūros palikimas Šiaulių rajone ir vienas reikšmingiausių visoje šalyje. Jeigu norisi be laiko mašinos sugrįžti 200 metų atgal – praverkite autentiškas medines dvaro rūmų lauko duris ir giliai įkvėpkite autentikos.
Dvaro rūmuose veikia etninės kultūros ir tradicinių amatų centras su 5 tūkst. eksponatų kalendorių kolekcija. Ir vis dėlto ne kalendoriai yra tikrasis Kuršėnų dvaro pasididžiavimas, o jo elegancijos, grožio ir vertybių dermė.
Rūmuose ir oficinoje įsikūrusios įstaigos darbuotojai edukacijose siekia perduoti sukauptas žinias apie senuosius liaudiškus amatus: moko molio žiedimo, veltinių gamybos, juostų audimo, mezgimo, sezoninių (t. y. velykinių ir kalėdinių) papuošimų gaminimo ir kt.
O ir pats Kuršėnų miestas, nuo dvaro skiriamas tik Ventos upės, labai vertas aplankyti. Po pažinties su medinuku dvaru, perėję į liūliuojantį parką, aptikite įspūdingą statinį: 2020 m. visuomenei atvertą unikalios konstrukcijos, vieną moderniausių ir ilgiausių tiltų Lietuvoje – net 262 m ilgio pėsčiųjų tiltą per Ventos upę. Nuo ten miestas, kadaise vadintas Lietuvos puodžių sostine, ranka pasiekiamas.
Renavo dvaras: aristokratiškas vintažas ir „vadovėlinė“ dvarų kultūra
Šimtmečiais tęsiasi Žemaitijos brangakmenio Renavo dvaro sodybos istorija su turtingu kultūriniu gyvenimu. Vieną geriausiai išlikusių dvaro ansamblių visoje Žemaitijoje sudaro ir gyvenamieji, ir pagalbiniai pastatai, o viso komplekso epicentre – neoklasicizmo tipo rūmai, atspindintys skirtingus į Mažeikių rajoną užsukusius laikotarpius ir vyravusius stilius.
Gana anksti – palyginus su kitų Lietuvos dvarų restauracijos pradžia ir tempais – mūriniai Renavo dvaro rūmai atgimė. Jų renesansas prasidėjo jau prieš 40 metų, kai kiti šalies dvarai iš letargo miego kilti pradėjo įsibėgėjus mūsų Nepriklausomybei.
Per kelis kartus atnaujintuose Renavo dvaro rūmuose vyksta parodos, literatūriniai renginiai ir koncertai, o juose veikianti ekspozicija lankytojus supažindina su senąja Lietuvos dvarų kultūra ir vyravusiomis interjero tendencijomis.
Priešais rūmus plyti raiškiame reljefe įkurtas, pirmykštės gamtos pradą išsaugojęs angliško stiliaus parkas – vienas iš kelių tokių Lietuvoje.
Plungės dvaras: lietuviška Versalio rūmų versija, pagardinta antikos prieskoniais
Žemaitiško švento miško (alko) vietoje Plungės miesto širdyje plyti didžiulis parkas, savo ramybe ir lengvumu gaubiantis vieną gražiausių Lietuvos architektūros paminklų. Tai – kilmingos Oginskių giminės išpuoselėti rūmai, dėl išskirtinės prabangos kartais lyginami ir su žymiuoju Versaliu.
Plungės dvaro ansamblis išsiskiria drąsiausiais to laikmečio architektūriniais sprendimais: pradedant reprezentaciniais baltaisiais parko vartais, tęsiant seniausiu mūriniu pastatu visame mieste – dvaro laikrodine-oranžerija – bei fazanų augintojo nameliu, baigiant centrinių rūmų stogą puošiančiomis antikinio stiliaus skulptūromis.
Šie dekoro elementai Plungės pažiboje ir formuoja paryžietiškos Versalio dvasios atmosferą.
Šiandien įspūdingose dvaro rūmų erdvėse veikia muziejus, puoselėjantis senąsias dvaro tradicijas, o ansamblis tapo gyvu įrodymu, kaip šiuolaikinėje visuomenėje galima ne tik išsaugoti istorinius paveldo objektus, bet ir prikelti juos moderniems poreikiams.
Na, o lepinant draugiškiems orams, „bonjour“ iš prabangių dvaro rūmų keliasi į 58,3 ha ploto parką – vieną didžiausių Lietuvoje – su lengvai nubėgančiomis kalvelėmis ir atkurtu senuoju vaistažolių sodu.
Kretingos dvaras: rūmai, kuriuose niekada nebūna... žiemos
Leiskite jums pristatyti dvarą, į kurį žiema užklysti tiesiog nedrįsta. Tai – grafų Tiškevičių laikus menantis ir po Nepriklausomybės atkūrimo iš naujo suklestėjęs Kretingos dvaras, šiandien turintis kelias vizitines korteles.
Pirma – neoklasicizmo stiliaus rūmuose veikia ekspozicijos su tikriausiais lobiais. Be tokių autentiškų eksponatų kaip grafienės dienoraštis (rašytas prieš daugiau nei 160 metų) ar grafo mėgstamiausias alaus bokalas, ekspozicijose gausu vertingų meno kūrinių.
Jeigu tai iki galo neįtikino, pristatome ir kitą rimtą argumentą apsilankymui Kretingoje: savo laiku grafai Tiškevičiai kaip sudėtinę rūmų interjero dalį pastatė didžiausią privačią oranžeriją visoje Europoje. Paradoksalu, tačiau šiame išpuoselėtame „Žiemos sode“ nebūna... žiemos: flora čia žaliuoja ištisus metus, o foną užpildo žaisminga fauna – muzikuoja kanarėlės, baseinėliuose dūksta vėžliai ir žuvys.
Po oranžerijos stogu kavinė „Pas grafą“, kepanti skaniausius grafo ir grafienės kepsnius. Na, bent jau tokios kalbos Žemaitijoje sklando – belieka patiems padegustuoti, kad patvirtintumėte arba paneigtumėte šias kalbas.
Hugo Šojaus dvaras: pėdsakais asmenybės, kuri formavo Šilutės tapatybę
2025 m. minimos Klaipėdos krašto kultūros veikėjo, mecenato ir filantropo Hugo Šojaus (Hugo Scheu) 180-osios gimimo metinės. Dabartinio Šilutės miesto tapatybę formuoti pradėjusio, iki klestinčio meno ir švietimo centro šį kraštą užauginusio visuomenininko pėdsakas giliausiai įspaustas būtent jo vardo dvare.
Jame H.Šojus savo laiku įkūrė pirmąjį muziejų visame Klaipėdos krašte. Pats jis buvo sakęs, kad muziejus be rūmų neįsivaizduojamas. Liūdna buvo jį pažinojusiems vietiniams stebėti be priežiūros pokario metais likusius ir stipriai nukentėjusius buvusius rūmus...
Vis tik iškiliosios asmenybės vizija vėliau buvo išpildyta: šiandien dvare veikia jaukus muziejus ir vidaus biblioteka-archyvas. Iš viso buvusiame H.Šojaus dvare saugoma daugiau kaip 60 tūkst. jo paties sukauptų archeologinių, etnografinių ir gamtos eksponatų.
Lankytojus į H.Šojaus užuovėją traukia ne tik įspūdinga kolekcija, bet prasmingos edukacijos, ekskursijos, parodos, įvairūs kultūriniai renginiai, o vasarą – dar ir vaikų stovyklos.
Ir, žinoma, kaip pridera save gerbiančiam dvarui – šį Šilutės perlą supa žaliuojantis miško parkas su takais pasivaikščiojimui ir tyvuliuojančiais tvenkiniais.
Visi šiame tekste pristatomi dvarai ir pilys dalyvauja Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos projekte „Pažinkime Lietuvos dvarus“. Šis keliautojų iššūkis tęsis iki 2026-ųjų rudens.
Projekto simbolis – plunksna: kiekvienas keliautojas internetu arba projekte dalyvaujančiame dvare gaus keliautojo kortelę, kurią kiekviename aplankytame objekte papildys nauju lipduku. Lipdukas-plunksnelė primins, kuriuos dvarus lankytojas jau pažino.
Kiekviename dvare, pasinaudodamas specialia dvaro plunksna, keliautojas gali užsirašyti įspūdžius, užfiksuoti detales piešiniais, pildyti asmeninį keliautojo dienoraštį. Daugiau informacijos apie dvarų pažinimo žaidimą rasite čia.
