Individualumas ir vidinė laisvė – tai vieni iš bruožų, kuo Giedrė žavi. Tarp mūsų yra tikrų perliukų, kurie savo originalia išraiška, žaismingu požiūriu į madą džiugina ne tik mūsų akis, bet ir įkvepia šiek tiek drąsos pačioms pabandyti kai ką nauja. Giedrė – viena iš tokių. Stilius – tai ne tik apranga. Per jį parodome savo vertybes, požiūrį į aplinką, į bendravimą. Tai yra tam tikras būdas, kaip mes elgiamės, valgome, kokią muziką mėgstame klausyti ar kokį filmą žiūrėti. Artėjant pavasariui, „Įkvepiantis stilius“ supažindina jus su įvairiais žmonėmis, galbūt ir jūs būsite įkvėpta ir, bundant gamtai, prasiskleisite bei suspindėsite naujai!
 |
| Karle Dru nuotr./Mados mūza – Giedrė |
Pašnekesys su Giedre užsimezgė labai nuotaikingai. Žaismingai svarstėme, kas gi lemia žmogaus skonį: gal kinas, muzika, o gal tėvų auklėjimas ir aplinka... Klausantis šios įkvepiančios mados gerbėjos tapo aišku, kad vis dėlto tai viskas kartu. Nors kertinius požiūrio į estetiką ir saviraišką pagrindus formuoja artimieji, labiausiai įkvepia žmonės, kuriuos sutinkame savo gyvenimo kelyje.
Paklausta apie aprangą vaikystėje, Giedrė nusijuokia, mat nedidelės išskirtinumo apraiškos iš tiesų buvo jau nuo pat pradžių. „Kažkodėl vaikystėje mama mane labai keistai kirpdavo ir šukuodavo. Nežinau, koks buvo jos požiūris į stilių, tačiau jai į galvą šaudavo visokie netikėti sprendimai, kaip apkirpti ir sušukuoti savo vaiką. Kai dabar pagalvoju, visa tai buvo išties originalu ir įdomu. Džiaugiuosi, kad mama taip stengdavosi, bet tuo metu, kai tekdavo su tomis šukuosenomis būti tarp bendraamžių, man būdavo be galo gėda. Kartais gatvėje nežinodavau kur akis dėti. Dabar tai kelia šypseną. Puikiai pamenu, kai buvau šešerių, mama viršugalvį apkirpo trumpai, o nugaroje paliko ilgus plaukus. Aplinkiniai tuomet į mane kreipdavosi: „Ei, berniuk!..“ Teko kurį laiką su tuo susitaikyti. Buvau studentų vaikas, tikriausiai todėl tėvai žaismingiau ir su jaunatvišku polėkiu žiūrėjo ir į mano aprangą, ir stilių. Toks požiūris būdingas ir man. Niekada perdėm nesijaudinu, kuo apsirengsiu. Pasiduodu jausmui, žaidžiu, derinu, eksperimentuoju, ir kažkas iš to gimsta...“ – juokauja Giedrė.
 |
| Karle Dru nuotr./Mados mūza – Giedrė |
– Galbūt turėjote kokį labai mėgstamą drabužį? Kas tai buvo?
– Taip, iš tiesų buvo tokia aksominė suknelė, kurią labai mėgau, bet tėvai liepė labai ją saugoti. Ne visada galėjau ją dėvėti, kad nesutepčiau ir nesuplėšyčiau...
Su jaunatviškai besirengiančia mama Giedrė apie madą nediskutuoja itin daug. „Tai nėra esminė tema, kai mudvi bendraujam. Apskritai šeimoje nėra mados kulto ir nėra artimųjų, ypač susirūpinusių savo apranga. Tačiau man mada ir apranga yra priemonė bendrauti su aplinkiniais. Mėgstu, kai žmonės prieina gatvėje, pasidžiaugia kokiu netikėtu drabužių deriniu ar aksesuaru. Taip susipažįstu su daugybe įdomių žmonių, jie praskaidrina mano dieną.“
 |
| Karle Dru nuotr./Mados mūza – Giedrė |
Giedrei patinka stebėti įdomius ir išskirtinai apsirengusius žmones, todėl ji taip pat ieško būdų išraiškai, kad ir kitiems būtų įdomu ją stebėti. „Man patinka, kai žmogus į mane žiūri, ir jam tas vaizdas glosto akį – juk gerokai maloniau žiūrėti į gražiai atrodantį žmogų. O grožis gali būti visoks! Svarbu, kad tai keltų gerus jausmus, kad malonintų.“
Tėvai vaikystėje įteigė ir suformavo vieną iš svarbiausių dalykų, kurie ir dabar plika akimi matyti merginos stiliuje, tai – individualumas ir vidinė laisvė. Iki šiol Giedrė pagarbiai žiūri į įvairių žmonių stilių variacijas ir neskirsto į gerus ir blogus. Taip pat ji nevengia maišyti skirtingų stilių, kasdien atrodyti vis kitaip. Vienintelis dalykas, ką nuolat pastebi mergina, yra vyriški batai. „Sutinku vyrą ir visuomet pasižiūriu į jo batus. Pastebiu, kokie tai batai, t. y. sportiniai ar klasikiniai, nunešioti ir nudriskę ar prižiūrėti ir švarūs. Jei tai sportbačiai, tuomet koks jų stilius, ar tai sportui skirti kedai, ar gatvės stiliaus bateliai. Man atrodo, batai gana taikliai nusako vyro asmenybę.“
 |
| Karle Dru nuotr./Mados mūzos Giedrės namų aplinka |
– Ar nuostatos, kilusios pamačius pirmą kartą sutikto vyro batus, vėliau pasitvirtina?
– Dažniausiai taip. Jei sutinku vyruką ir tenka suraukti nosį pamačius visai nunešiotus, nešvarius tokius laivo formos batelius, man tampa gana aišku, kas ten bus toliau... Nieko gera nelauk.
– Giedre, kaip kuriate savąjį stilių? Kas jums svarbiausia?
– Iš detalių gimsta visuma. Svarbu, kad viskas tarpusavyje derėtų. Neturiu nei vieno ypač mėgstamo aksesuaro, kuris nuolat būtų mano aprangoje, nei vieno mėgstamo stiliaus, kurį visuomet akcentuočiau. Rengiuosi pagal nuotaiką. Kartais tai būna elegancija dvelkiantis derinys, kartais retro, o kartais punk stilius. Neturiu išankstinių nuostatų dėl savo aprangos. Visada jaučiu save, savo emocijas, ir tai atspindi mano išorė.
 |
| Karle Dru nuotr./Mados mūza – Giedrė |
Ryškus merginos stilius pastebimas gatvėje ir visur kitur, kur tik ji būna. Atrodytų, tam reikia didelės drąsos – juk tai lyg iššūkis, mestas lietuvių tolerancijai. Giedrė neneigia, kad būna visokių replikų, bet dėl to visai nesijaudina. „Anksčiau buvau gal kiek pažeidžiamesnė, nors ir stilius nebuvo toks ryškus. Jautriau reaguodavau į kai kurias pastabas. Vėliau, kai pažinau įvairesnių kūrybingų žmonių, tapau drąsesnė. Įdomus darbas suteikia galimybę sutikti ir bendrauti su skirtingųpožiūrių žmonėmis, tai veikia ne tik mąstymą, bet ir plečia kūrybines ribas. Baimių lieka vis mažiau, nes suvoki, kad pasaulis yra įvairialypis ir visi turi teisę egzistuoti tokia išraiška, kokia jie trokšta.“
 |
| Karle Dru nuotr./Mados mūza – Giedrė |
- Ar kada nors svarstėte, kodėl renkatės tokį ryškų ir pastebimą stilių?
- Man kitaip nuobodu. Sunkiai ištverčiau net dieną būdama pilka ir nematoma. Mano įvaizdis yra komunikacijos priemonė. Matyt, todėl mada manyje ir atrado savo vietą, todėl ir tapo artima. Savitas stilius ir mada man yra esminis išraiškos įrankis, kūryba ir dinamiška jungtis su pasauliu, bendravimo priemonė su jo gyventojais.
 |
| Karle Dru nuotr./Mados mūza – Giedrė |
- Ar stengiatės tilpti į kokius nors standartus?
- Jeigu tai ne priėmimas pas karalienę ar vizitas pas popiežių, visuomet galima žaisti ir duoti sau, bei kito žmogaus akiai netikėtumo, džiugesio sielai su savo išvaizda ir išraiška.
Straipsnis įvaizdžio dizainerės Olesės Kekienės
