„Alkoholis iš esmės yra toksiškas. Mes jį naudojame dezinfekcijai, mikroorganizmams naikinti. Tad klausimas – ar yra saugus kiekis?“ – sako dr. Andrew Freemanas, kardiovaskulinės prevencijos ir sveikatingumo direktorius.
Vis daugiau tyrimų sako – ne.
Naujausi duomenys rodo, kad alkoholis tiesiogiai susijęs su 62 skirtingais sutrikimais, įskaitant alkoholio sukeltas širdies ligas, psichozinius sutrikimus, gastritą, opas, pankreatitą ir suriebėjusias kepenis, taip pat tokias būkles kaip vaisiaus alkoholinį sindromą ir kepenų cirozę.
„Šios būklės yra 100 proc. susijusios su alkoholiu – jos apskritai neegzistuotų be alkoholio vartojimo“, – tikina Jürgenas Rehmas, vyresnysis mokslininkas Toronto Psichikos sveikatos politikos tyrimų institute.
Dar apie 30 ligų, įskaitant krūties ir kitus vėžius, širdies ligas, insultą, diabetą ir demenciją, taip pat yra susijusios su alkoholiu – jis prisideda prie jų atsiradimo dalyje atvejų, rašo CNN.
Imuninė sistema
Alkoholis silpnina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Net vienas gėrimas per 20 minučių gali sumažinti imuninės sistemos aktyvumą. Lėtinis vartojimas gali visam laikui pažeisti svarbias imuninės sistemos ląsteles.
Vienas persigėrimo epizodas (4 ir daugiau gėrimų per kelias valandas) gali slopinti imunitetą net 24 valandoms. Pastaruoju metu toks vartojimas dažnėja tarp vyresnių nei 30 metų žmonių.
Laimei, trumpalaikis poveikis paprastai atsistato per kelias dienas ar savaitę, tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti nuolatinius pokyčius.
Vėžys
Alkoholis yra trečia pagal dažnumą išvengiama vėžio priežastis Jungtinėse Valstijose (po tabako ir nutukimo).
Jis siejamas su maždaug 100 000 vėžio atvejų ir 20 000 mirčių per metus.
Alkoholis pažeidžia DNR ir didina lėtinį uždegimą. Moterims jis dažniausiai susijęs su krūties vėžiu, vyrams – su storosios žarnos vėžiu.
Nustojus vartoti alkoholį, kai kurios žalos gali sustoti, tačiau jei vėžys jau pradėjo vystytis, rizika išlieka.
„Vėžys vystosi kelerius metus. Todėl gali būti, kad organizme jau yra pažeistų ląstelių“, – pabrėžia Sinclair Carr, doktorantė Harvardo T.H. Chan visuomenės sveikatos mokykloje Bostone.
Smegenys
Anksčiau manyta, kad alkoholis „žudo smegenų ląsteles“, tačiau dabar žinoma, kad jis labiau ardo neuronų jungtis, sukeldamas smegenų tūrio mažėjimą, ypač atminties ir sprendimų srityse.
Tyrimai rodo, kad net trys gėrimai per savaitę padidina demencijos riziką apie 15 proc. Dalis smegenų pažeidimų gali būti atstatomi per kelias savaites ar mėnesius nustojus vartoti alkoholį. Gerėja dėmesys, atmintis ir kognityvinės funkcijos.
Tačiau ilgalaikis ir sunkus vartojimas gali sukelti negrįžtamus pokyčius, o demencijos rizika gali niekada visiškai negrįžti į „niekada nevartojusių“ lygį.
Širdis
Dažnai sakoma, kad alkoholis gali būti naudingas širdžiai, tačiau tyrimai rodo „J formos“ ryšį: mažas kiekis gali atrodyti apsauginis, bet didėjant kiekiui rizika smarkiai auga.
Tačiau naujesni duomenys rodo, kad net tas „apsauginis efektas“ išnyksta žmonėms, kurie kartais persigeria.
Net viena taurė per dieną gali padidinti kraujospūdį. Jei žmogus turi aukštą spaudimą, alkoholio vartojimas beveik padvigubina kepenų pažeidimo riziką.
Ar galima atstatyti alkoholio padarytą žalą?
Mokslininkai teigia, kad nemaža dalis alkoholio sukeltų pažeidimų gali būti sulėtinti, sustabdyti ar net iš dalies atstatyti, jei žmogus laiku sumažina vartojimą arba visiškai nustoja gerti. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo didesnė tikimybė, kad organizmas atsigaus.
Imuninė sistema dažnai atsistato gana greitai – po trumpesnio ar saikingo vartojimo jos veikla gali pagerėti per kelias dienas ar savaitę. Organizmas vėl efektyviau kovoja su virusais, bakterijomis ir uždegimais.
Smegenys taip pat turi gebėjimą atsistatyti. Tyrimai rodo, kad per pirmąsias savaites ar mėnesius po alkoholio atsisakymo gali pradėti gerėti atmintis, dėmesio koncentracija ir sprendimų priėmimas. Smegenų audinio mažėjimas kai kuriais atvejais iš dalies atsistato, tačiau ilgalaikis stiprus vartojimas gali palikti negrįžtamų pokyčių.
Kepenys yra vienas iš organų, kuris turi stiprų regeneracijos gebėjimą. Ankstyvos stadijos suriebėjusios kepenys ar uždegiminiai pakitimai dažnai pagerėja nustojus vartoti alkoholį. Tačiau jei išsivysto cirozė, žala dažniausiai tampa negrįžtama.
Nutraukus alkoholio vartojimą taip pat mažėja kraujospūdis, gerėja miego kokybė, mažėja uždegiminiai procesai organizme ir ilgainiui krenta kai kurių vėžio formų rizika. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad kai kurie padariniai gali išlikti dar daugelį metų.
„Problema ta, kad daugelis žmonių apie sustojimą pradeda galvoti tik tada, kai organizmas jau būna stipriai pažeistas“, – sako tyrėjai.
Būtent todėl gydytojai pabrėžia: net ir sumažintas alkoholio kiekis gali būti naudingas sveikatai, o visiškas atsisakymas daugeliui žmonių atneša aiškiai pastebimą naudą tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
