Su iššūkiais paprasčiausiose kasdienėse situacijose vyresnio amžiaus žmonės susiduria vis dažniau, kai skaitmenizuojant procesus nepaliekama pasirinkimo vienas ar kitas paslaugas gauti iki tol veikusia tvarka, pripažįsta Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA) pirmininkas Kęstutis Makaravičius. Organizacijos atstovas neslepia – tai diskriminacija.
„Yra problemų ir su maisto prekių parduotuvėmis, kur tik skaitmeniniu būdu gali gauti nuolaidas, taip pat tais atvejais, kai fizinė kortelė suteikia mažesnę nuolaidą nei elektroninė. (...) Tai yra diskriminacijos faktas, kuris svilina visiems akis“, – teigia K.Makaravičius.
„Telefono turėjimas nereiškia, kad žmogus moka juo naudotis. Ta problema aktuali ir šiais klausimais diskutuojame su lygių galimybių kontroliere, taip pat Ryšių reguliavimo tarnyba“, – sako LPŽA atstovas.
K.Makaravičius taip pažymi, kad jo vadovaujama organizacija šiais klausimais yra kalbėję ir teikę siūlymus Lygių teisių ir galimybių kontrolieriaus institucijai, tačiau bent kol kas pokyčių šiuo klausimu nėra.
„Esame siūlę, kad kai kur būtų palikta alternatyva paslaugas gauti fiziniu būdu (...) Nežinau, kodėl ta alternatyva atimta. Raginimas mokytis, aišku, yra gerai, mes nesame prieš progresą, bet yra amžiaus problemos, yra žmonių, kurie gyvenimo eigoje nesusidūrė su technologijomis ir dabar jiems sunku visa tai nuo pradžių išmokti“, – teigia K.Makaravičius.
„Esu siūlęs išleisti įstatymą, kad teikiant paslaugas ar pardavinėjant prekes, priverstinai būtų numatyta galimybė susipažinti su produktu gyvai, apeinant skaitmenizacijos sistemą, kuri yra sunkiai suprantama daugeliui senjorui“, – sako LPŽA vadovas.
Pasigenda mokymų ir valstybės dėmesio
K.Makaravičius taip pat įvardija dar kelias priežastis, kodėl dalis vyresnio amžiaus žmonių vis dar neturi skaitmeninio raštingumo įgūdžių – tai reikšmingai lemia ir mokymų trūkumas, ir įrangos išlaikymo kaina.
„Viena, daliai senjorų yra per brangu turėti interneto stotelę, telefoną, kompiuterį, be to, įsivaizduokite, kur kaimo žmonėms, gyvenantiems kur nors vienkiemyje, viso to mokytis? Bibliotekos masiškai uždaromos, tai kur – važinėti į miestų centrą?“ – kelia klausimą K.Makaravičius.
„Galėtų nacionalinis transliuotojas skirti kelias valandas per mėnesį tam dalykui ir tokiu senjorams prieinamu būdu mokyti tos technologijų abėcėlės. Juk nacionalinis transliuotojas net ir skurdžiausiai gyvenantiems senjorams yra prieinamas. (...) Bet čia reikia valstybinio požiūrio“, – pažymi LPŽA atstovas.
Su sunkumais susiduria 44 proc. vyresnio amžiaus žmonių
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teigimu, skundų dėl skaitmeninių meniu maitinimo įstaigose institucija nėra sulaukusi. Vis dėlto, pernai tarnybos atliktas tyrimas rodo, kad 44 proc. vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje susiduria su iššūkiais, kai maitinimo įstaigose prieinamas tik skaitmeninis meniu.
Todėl tarnyba prekių pardavėjams ir paslaugų tiekėjams rekomenduojama suteikti galimybę informaciją apie paslaugas gauti ir kitais būdais, nereikalaujančiais skaitmeninės prieigos, nurodo tarnybos atstovai.
„Pavyzdžiui, tokiems atvejams turėti keletą įprastų meniu. Jei popierinių meniu restorane apskirtai atsisakyta, galbūt klientams galima pasiūlyti meniu peržiūrėti planšetiniame kompiuteryje, kurį suteikia restoranas? Kai kurios maitinimo įstaigos jau taiko tokią praktiką“, – teigiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos portalui 15min perduotame komentare.
Tarnybos atstovai pažymi, kad vyresnio amžiaus žmonės su iššūkiais susiduria ir kitose srityse – norėdami užsiregistruoti pas gydytojus, susimokėti mokesčius, įsigyti transporto bilietus, pasinaudoti kai kuriomis nuolaidomis parduotuvėse, kai fizines nuolaidų korteles pakeičia mobiliosios programėlės ir pan.
Ir nors visuotinio skaitmenizavimo proceso negalima tiesiogiai vadinti diskriminacija, sako tarnybos atstovai, skaitmenizacija išties kelia grėsmę vyresnio amžiaus žmonių atskirčiai.
„Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo duomenimis, intensyvus paslaugų skaitmenizavimas kelia grėsmę vyresnio amžiaus žmonių atskirčiai, didėja skaitmeninė atskirtis“, – portalui perduotame komentare nurodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Verslas: nebebus taip, kaip anksčiau
Maitinimo įstaigų atstovai pripažįsta, kad nepatogių situacijų vyresnio amžiaus klientams užsisakant maitinimo paslaugas pasitaiko. Vis dėlto, verslas pereina prie skaitmenos ir tai – negrįžtamas procesas, prie kurio vyresniajai visuomenės daliai teks prisitaikyti, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
„Nebūtinai pagyvenusiems žmonėms tas skaitmeninis variantas nepatinka – žinoma, kad visiems ir maloniau, kai ateina padavėjas, papasakoja. (...) Daugelis restoranų turi dar tų spausdintų meniu ir atneša juos žmogui. Kartais nepatogumų būna, bet čia pavieniai atvejai ir tai nėra neišsprendžiama problema. (...) Manau, kad pereinamajame laikotarpyje tos kantrybės reikia daugiau“, – sako E.Šiškauskienė.
„Bet kad tai būtų masinė problema ir apie tai diskutuotų mūsų nariai, to tikrai nėra. Gal daugiau vis vien tai pavieniai atvejai“, – teigia asociacijos atstovė.
Ji taip pat neslepia, jog vis daugiau verslų orientuojasi į procesų skaitmenizaciją, o ilgainiui fizinių meniu ir apskritai neliks.
„Vis tiek einame į ekologiškumą, taupymą – pagalvokite, kiek popieriaus reikia meniu. Ir kiek popieriaus sunaudojama tam meniu pakeisti kas sezoną – vėl, kiek jo išmetama. (...) Mano nuomone, pokyčiai yra sveikintinas dalykas ir tai yra ateitis. Tik, kad vėl, ar tai bus planšetės, ar galėsi balsu paprašyti, kad meniu išvardintų – manau, kad gal tokie sprendimai supaprastintų procesus“, – svarsto E.Šiškauskienė.
„Progresas eina tolyn ir tikrai nemanau, kad grįšime prie popierinių meniu variantų. Ir tos skaitmenos daugės visose sferose“, – pripažįsta restoranų organizacijos atstovė.
