Pasak jo, vartotojas yra klaidinamas ir parduodant ne šviežią mėsą, o „šviežios mėsos gaminius“.
Mitai apie mėsą: ką perki – šviežią mėsą ar „šviežios mėsos gaminį“?
„Žodžių derinys „šviežios mėsos gaminys“ skamba keistai, galima manyti nelogiškai, – kaip gaminys gali būti šviežios mėsos. Tačiau taip yra daugeliu atvejų, kai pirkėjas parduotuvėje perka vakuumuotą ar supakuotą šviežią kiaulieną, vištieną ar net jautieną ir žuvį, – teigia D. Dundulis. – Parduodama vakuumuota ir fasuota mėsa beveik 100% yra injektuota, t. y. joje specialia įranga yra suleista apie 5–15% jos svorio sūrimo ar marinavimo tirpalo. Toks „mėsos“ svorio padidinimas atperka pakavimo ir pakuotės kaštus, leidžia ją parduoti su didesniu pelnu. Ar ant tokios mėsos etiketės neturėtų būti nurodyta, kaip yra kai kuriose Vakarų šalyse, kad mėsa „su pridėtu vandeniu“, o taip pat pridėto vandens kiekis procentais?“
Pigiau pirkdamas „šviežios mėsos gaminį“ pirkėjas su ja įsigyja ir iki 15% vandens. Tokio „praskiesto“ produkto vizualiai neatskirsi nuo tikros šviežios mėsos, – tai šeimininkės pamato tik kepdamos, kai keptuvė prisipildo skysčių ar kotletai suyra.
D.Dundulis pripažįsta, kad ir „Norfose“, jei sezono ar pirkimų piko metu pritrūkstame šviežios skerdienios, kurią tiekia „Rivonos“ Mėsos perdirbimo padalinys, taip pat galima rasti supakuotos šviežios mėsos.
„Sezono metu dažniausiai pritrūksta sprandinės, ją mums papildomai tiekia didieji šalies ar užsienio mėsos gamintojai. Nesu visiškai tikras, bet absoliuti dauguma tokios sufasuotos šviežio mėsos yra injektuota, t. y. pirkdamas vakuumuotą mėsą pirkėjas turi žinoti, kad įsigyja mėsos, dažniausiai kiaulienos ar vištienos, papildytos specialiu tirpalu, o marinuotos mėsos – druskos ar marinato tirpalu, – informuoja „Norfos“ vadovas. – Jei pirkėjas nori nusipirkti ir mokėti tik už šviežią mėsą, o ne „šviežios mėsos gaminį“ po injektavimo, jam patariu rinktis parduotuvėje išpjaustytą mėsą.“
130 parduotuvių „Norfa“ yra mėsos išpjaustymo padaliniai, į kuriuos 6 kartus per savaitę pristatomos šviežios kiaulių puselės ir čia pat išpjaustomos bei iškart patiekiamos į vitrinas-šaldytuvus pirkėjų pasirinkimui. Šias kiaulių puseles tiekiantis „Rivonos“ Mėsos perdirbimo padalinys kas mėnesį į „Norfas“ pristato po daugiau kaip 2.000 t kiaulienos. Pernai jis paskerdė per 250.000 kiaulių, kas sudaro apie 36% visų Lietuvoje per metus paskerstų kiaulių.
Bauda už anekdotinį atvejį
Negana to, kad vištienos produkcija atšaukiama iš prekybos, net netikrinusi siuntos ir neįsitikinusi, ar į Lietuvą įvežta tos pačios partijos numerio vištiena užkrėsta, dėl VMVT „išvadų“, anot D.Dundulio, prekybos tinklui dar gresia ir bauda, jog jis prekiavo „užkrėsta“ vištiena. Taip pat klaidinamas pirkėjas, kuris informuojamas apie „nesaugų“ maistą, nors salmonelės į Lietuvą įvežtoje mėsoje nėra užfiksuotos.
„Neseniai už panašų „faktą“ jau teko susimokėti baudą, kai į „Rivonos“ Mėsos gamybos padalinį buvo gauta vištienos siunta iš Lenkijos, o to paties gamintojo vištienoje, eksportuotoje į kitą ES šalį, buvo aptikta salmonelė. Tačiau ir tuomet „Rivonai“ skirta vištienos siunta net nebuvo tikrinta“, – paradoksais stebisi „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.
Jis taip pat akcentuoja, kad salmonele šviežia mėsa nebūtinai gali būti užkrėsta ją pagaminusioje įmonėje – skerdykloje. Salmonele mėsa gali būti užkrėsta ir ją toliau apdirbant, pvz., ruošiant pusgaminius kulinarijos cechuose ar jau atvežus į konkrečią parduotuvę, kur buvo pažeistos sanitarinės sąlygos, ir t. t.
„Toks anekdotinis atvejis mums nutinka jau ne pirmą kartą ir nesuprantu, kuo ir kaip nusikalto Lietuvos gamintojas ar prekybos tinklas, jei tarptautinio tiekėjo užkrėsti gaminiai buvo pateikti kitose šalyse. Tiesa, net neturime informacijos, kurioje šalyje, kur konkrečiai rastas užkratas: ar dėl to kaltas mėsos tiekėjas, ar kitas jos perdirbėjas, o gal parduotuvė, t. y. vietinis užkratas, kuris nesusijęs su mėsos tiekėju“, – stebisi D.Dundulis.
Galimai nesaugi, bet suvalgyta
Anot jo, pirkėjui taip pat būtina žinoti, kad tokia, VMVT teigimu, galimai nesaugi vištiena niekada neišimama iš prekybos. Ir ne dėl prekybos tinklų kaltės.
„To priežastis paradoksali: kai vištiena tikrinama, rezultatų, ar ji užkrėsta salmonele, sulaukiama po kelių savaičių ar net mėnesių, o šviežios vištienos pardavimo terminas nustatytas iki 7 parų, t. y. kai gauni informaciją iš VMVT, kad vištiena galimai nesaugi, ji jau seniai būna realizuota ir pirkėjų, tikėtina, suvalgyta“, – dar viena keistenybe stebisi „Norfos“ vadovas.
Jis pateikia pavyzdį, kai kažkurioje ES šalyje vištienoje, kuri buvo pagaminta balandžio 13 d., balandžio 20 d. buvo nustatyta salmonelė, t. y. paskutinę realizacijos dieną, kai didelė tikimybė, jog šios partijos vištiena jau buvo parduota ir suvalgyta.
„Tačiau dar labiau šokiruoja, kad mes informaciją, jog šios partijos vištiena galimai nesaugi, gegužės 5 d. gavome iš pačio gamintojo Lenkijoje, o iš VMVT, kad reikia išimti iš prekybos, dokumentą gavome gegužės 10 d., viešai VMVT Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje RASFF (angl. Rapid Alert System for Food and Feed) apie tai paskelbta gegužės 11 d., t. y. vos ne po mėnesio nuo pagaminimo datos.
Ne mažiau keista, kad už šį „pažeidimą“ mums dar gresia bauda. Ir tai vyksta nuolat, – VMVT sprendimų logika abejoja D.Dundulis. – Tiesa, nors suprantama, kad šios partijos skirtingos vištienos dalių, tinkamų vartoti iki balandžio 19–24 d., parduotuvėse jau senai neliko, prekybos tinklas vis tiek privalo paskelbti jos atšaukimą iš rinkos. Dar „nuostabiau“, kad skelbime nurodytas partijos numeris pirkėjui nieko nesako, nes jo ant pakuotės nėra: kad įsigijo galimai nesaugų gaminį jis gali išsiaiškinti tik pagal galiojimo terminą ant pakuotės.“
Pirkėjas klaidinamas, bauda – be pagrindo
„Pagal tam tikrą sistemą „Norfos“ parduotuvėse patys reguliariai tikriname gautą šviežią mėsą. Tai daroma siekdami išsiaiškinti, ar kuris nors tiekėjas nepateikė nesaugių produktų, ar pačioje parduotuvėje tinkamai laikomasi higienos reikalavimų“, – patirtimi dalinasi D. Dundulis.
RASFF sistemoje matome, kad vien šiemet (iki 05 19 d.) yra 53 pranešimai apie nustatytus patogeninius mikroorganizmus produktuose, kurie buvo parduodami ir didžiuosiuose šalies prekybos tinkluose – „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“, t. y. ir apie tariamai maisto užkrėtimą įvairiomis salmonelės bakterijomis. Būtina rašyti „tariamai“, nes kaip akcentavo „Norfos“ vadovas, baudas VMVT skiria net nepatikrinusi, ar gautoje konkrečioje siuntoje mėsa užkrėsta, o remdamasi tik faktu, kad toks užkratas buvo rastas to pačio mėsos gamintoje siuntoje kažkurioje kitoje šalyje.
„Taip ne tik nepagrįstai klaidinami pirkėjai, bet kenkiama prekybos tinklo įvaizdžiui, jam skiriamos baudos be realaus pagrindo“, – konstatuoja „Norfos“ vadovas.
Beje, salmonelių bakterijų yra per 2.500 rūšių, jos paplitę visame pasaulyje ir dažniausiai aptinkamos termiškai neapdorotoje vištienoje, kiaušiniuose, kiaulienoje, mėsos farše. Salmonelėmis žmonės dažniau užsikrečia šiltuoju metų laiku, kai temperatūra joms vystytis palankesnė. D.Dundulis perspėja, kad siekiant išvengti salmoneliozės būtina laikytis higienos, tinkamai termiškai apdoroti produktus, nes salmonelių bakterijos žūsta temperatūrai produkto viduje pasiekus daugiau nei 70 laipsnių.
