„Gamta pasikeitė – bitės šiandien dirba per ilgai. Joms reikia poilsio, bet nektaro žydėjimas rudenį to nebeleidžia. Šeimos pamažu išmiršta“, – apie iššūkius kalba L. Kazėnas.
Bitininkystė Kazėnų giminėje – ne verslas, o gyva istorija. Šeimos tradicija užsimezgė dar XIX a. pabaigoje Pasvalio rajone, Žadeikiuose. Šiandien L. Kazėnas, vienas prižiūrintis apie 264 bičių šeimas, tęsia prosenelių pradėtą kelią.
L. Kazėnas, vienas prižiūrintis apie 264 bičių šeimas, tęsia prosenelių pradėtą kelią.
Bitininkauja Panevėžio, Pasvalio, Kupiškio ir Biržų rajonuose. Ūkis didelis, bet, sako, kol kas viską pajėga suvaldyti pats vienas. Bitininkas įsitikinęs, jog medaus kokybę lemia ne tik bitės, bet ir žmogaus atsakomybė.
Medus atskleidžia aplinkos būklę
Klimato kaita ir žemės ūkio pokyčiai keičia ne tik bitininkystę, bet ir patį medų. Lietuvoje taikomos žalinimo programos, kurių metu rudenį vėl sėjami žydintys augalai. Tai nepalanku bitėms, mat jos nepailsi ir neišgyvena žiemos.
Kita problema – augalų purškimo kultūra. „Deja, pasitaiko, kad ūkininkai ar sodininkai mėgėjai nesilaiko purškimo taisyklių. Tada kenčia ir bitės, ir visi, kas valgo jų produktus“, – atvirauja L. Kazėnas.
Kuo ypatingas medus su NKP ženklu?
Ne visa, kas vadinama medumi, turi vienodą vertę. Bitininkas savo produkciją sertifikuoja pagal Nacionalinės maisto kokybės produktų (NKP) sistemą. Tai reiškia, kad medus yra ne tik natūralus, bet ir išgautas griežtai laikantis kokybės taisyklių.
„Turint NKP ženklą, privalai dirbti kitaip. Negali naudoti plastikinių avilių, turi būti tik mediniai aviliai. Be to, svarbu palaikyti tvarką ir švarą prie avilių. Sertifikatas keičia darbo kultūrą“, – sako pašnekovas.
NKP ženklas – tai ne rinkodaros triukas, o garantija vartotojui.
NKP ženklas – tai ne rinkodaros triukas, o garantija vartotojui. Kasmet tikrinami mėginiai, vertinama bityno būklė. Tai padeda užtikrinti išskirtinę kokybę.
Medaus skonių įvairovė
L. Kazėno ūkyje siūlomas kelių rūšių medus – avietinis, liepų, klevų, rapsų ir kt. Kiekvienas medus randa savo ragautoją, o pats ūkininkas atvirauja, kad jam skaniausias yra avietinis medus, mat jis yra švelniai subtilaus skonio ir aromato.
Beje, medaus įvairovė priklauso nuo metų laiko, augalų žydėjimo ir net regiono dirvožemio. Todėl lietuviškas medus – ne tik maistas, bet ir savotiškas kraštovaizdžio atspindys.
Vienas didžiausių bitininko L. Kazėno ūkininkavimo pranašumų – galimybė medų realizuoti per žemės ūkio kooperatyvą „Lietuviško ūkio kokybė“, kuris išvystė mobilų turgelių tinklą visoje Lietuvoje. Šiuose turgeliuose pirkėjas gali tiesiogiai susitikti su gamintoju, paklausti, iš kur medus, kada išsuktas, kaip laikomas.
L. Kazėno medaus galima rasti Raudondvario plente, o turgelių tvarkaraštis skelbiamas svetainėje www.mobilusturgelis.lt. Be to, dalis medaus tiekiama ir į „Maxima“ parduotuves visoje Lietuvoje, kur jis pažymėtas specialiu simboliu – trispalvės spalvų obuoliuku.
„Ūkininkų užaugintais ir pagamintais kaimiškais, natūraliais ir sveikesniais maisto produktais prekiaujama ne tik mobiliuose turgeliuose, bet ir didžiausiose šalies „Maxima“ parduotuvėse, kuriose apsipirkti galima ne tik kai kuriomis savaitės dienomis ir rytais, kaip mobiliuosiuose turgeliuose, bet kiekvienam patogiu laiku nuo ryto iki vakaro“, – teigia kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius.
Kodėl verta rinktis tikrą lietuvišką medų?
Tikras medus – tai ne tik saldumas, bet ir atsakingo darbo rezultatas. Bitininkas L. Kazėnas įsitikinęs, kad jo medaus kokybę lemia sąžiningas ūkininkavimas, pagarba gamtai ir ilgametės tradicijos.
Tad ketindami įsigyti stiklainį medaus tiek turguje, tiek prekybos centre, visų pirma pasidomėkite, ar jis tikrai lietuviškas, natūralus ir išlaikantis aukščiausius kokybės standartus.
