Būtent tarptautinėje parodoje kilo sumanymas Nacionalinę vyno kultūros dieną įtraukti į valstybės minėtinų dienų kalendorių, teikiant tokį pasiūlymą tuometiniam Lietuvos Respublikos Seimui, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuviško vyno kultūra plinta
Lietuvos pripažinimas vynuogininkystės šalimi buvo labai reikšmingas įvykis šalies vyndariams ir vyndarystės istorijai. Nuo XX a. 7 dešimtmečio tarp vynuogių mėgėjų plito vietinių selekcininkų Antano Gailiūno, Broniaus Gaigalo bei latvio Paulo Sukatnieko išvestos ‘Monika’, ‘Varduva’, ‘Juodupė’, ‘Zilga’, ‘Supaga’. Tačiau pastaruosius dešimt metų sodinamos žiemos speigams atsparios Europoje išvestos ‘Solaris’, ‘Regent’, ‘Marechal Foch’ ir amerikietiškos ‘Marquette’, ‘Frontenac’, ‘Adalmiina’, ‘Petite Pearl’. Skaičiuojama, kad vynuogynų plotai mūsų šalyje jau siekia apie 100 ha.
Vynuogių augintojus vienijanti Lietuvos vynuogininkų asociacija šiomis dienomis Vilniuje priima svečius tarptautinėje šalto klimato vyndarystės konferencijoje „Vitinord 2025“. Tai šeštoji konferencija, kurioje sudėtingą šiaurietišką vynuogių auginimą ir vyndarystę susirinko aptarti apie pusantro šimto mokslininkų, vyndarių, žurnalistų, selekcininkų, vyno magistrų iš Kvebeko Kanadoje, Montanos, Viskonsino, Minesotos, Vermonto Jungtinėse Valstijose, Škotijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Anot Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidento Ramūno Pilvelio, organizatorių sprendimas rengti tokio lygio konferenciją Lietuvoje yra mūsų vynuogininkų pasiekimų pripažinimas ir puiki proga pasisemti patirties iš pažangesnių vynuogininkystės šalių.
Kasmet Vynuogininkų asociacija organizuoja renginį „Pažink lietuvišką vyną“, skirtą lietuviško vynuogių vyno pažinimui, ir prisideda prie kitų vyndarius vienijančių organizacijų – Lietuvos vyndarių ir Nacionalinės vyndarių asociacijos renginių. Vienas iš jų – „Žalio vyno šventė“, prieš savaitę vykusi Zyplių dvare. Lietuviškam vynui augti padeda ir Lietuvos someljė asociacija, kasmet organizuojanti lietuviško vyno čempionatą, kuriame šiemet buvo vertinami net 96 lietuviški vynuogių vynai ir per 100 vaisių, uogų, augalų vynų, sidrų ir midų. Lietuvoje šiuo metu veikia 17 licencijuotų mažųjų vyndarių ir midudarių ir jų skaičius augs bręstant pasodintiems vynuogynams, nes vos 6 ha iš 100 ha dabar priklauso licencijuotiems vyndariams.
„Likusieji savo vyno parduoti negali, tačiau toks poreikis artimiausiu metu kils, – sako Arūnas Starkus, LSA lietuviško vyno čempionato komisaras ir vienas „Vitinord 2025“ pranešėjų. – Dar daugiau, laikas pradėti sparčiau formuoti lietuviško vynuogių vyno identitetą, nes tik taip pavyks rasti rinkas išaugusiai gamybai.“
Lietuvos vyno kultūros plėtrą atspindi ir tarptautinis šalies vyno profesionalų pripažinimas. Pernai „HeJi“ restorano someljė Martynas Pravilonis užėmė trečiąją vietą Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos someljė čempionate, šiemet „Saint Malo“ restorano someljė Ignatijus Semionovas tapo Baltijos šalių someljė čempionato „Vana Tallinn Grand Prix“ nugalėtoju, prisidėdamas prie anksčiau regione geriausiais pripažintų Narimanto Miežio ir Martyno Pravilonio.
Nuo 2006-ųjų profesionalus ruošiančią Lietuvos someljė mokyklą baigė ne tik tituluoti someljė, bet ir beveik 3000 vyno mėgėjų ir kitų profesionalų. O jos organizuojamas Vyno ir desertų derinių čempionatas kasmet ne tik suaktyvina restoranų gyvenimą, bet ir pritraukia tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. Varžybos jau išplito ir į Latviją bei Estiją.
Svarbų vaidmenį skleidžiant vyno kultūrą vaidina nuo 2005 metų organizuojama tarptautinė vyno ir gėrimų paroda „Vyno dienos“. Joje pernai apsilankė per 6 tūkst. lankytojų. O 2026 m. gegužės 8–9 dienomis „Litexpo“ vyksianti paroda vėl žada gausų dalyvių skaičių ir gausybę degustacijų, seminarų, dirbtuvių. Nacionalinės vyno kultūros dienos proga skelbiama bilietų pardavimo pradžia ir tris dienas (gruodžio 7–9 dienomis) kviečiama įsigyti juos už išskirtinę kainą www.kakava.lt arba Vilniuje, Stumbrų g. 15 esančioje „Vyno klubo“ parduotuvėje.
