Net vadinamieji „natūralūs“ antioksidaciniai konservantai, naudojami spalvos pakitimui stabdyti, pavyzdžiui, citrinų rūgštis ir askorbo rūgštis (plačiai žinoma kaip vitaminas C), buvo siejami su 22 proc. didesne aukšto kraujospūdžio rizika žmonėms, kurie vartojo daugiau maisto produktų su šiais priedais.
Nors antioksidantai, tokie kaip citrinų ir askorbo rūgštis, natūraliai randami vaisiuose, tyrimo pagrindinė autorė Mathilde Touvier teigė, kad jie „nėra visiškai natūralūs“, kai naudojami kaip konservantai.
M.Touvier yra Prancūzijos NutriNet-Santé tyrimo, kuriuo remtasi šiame darbe, pagrindinė tyrėja, rašo CNN.
„Natūraliai susidarančios askorbo rūgšties ir pridėtinės askorbo rūgšties – kuri gali būti chemiškai pagaminta – poveikis sveikatai gali skirtis“, – sakė M.Touvier, kartu dirbanti Paryžiaus Nacionalinio sveikatos ir medicinos tyrimų instituto tyrimų direktore.
„Todėl šio tyrimo rezultatai netaikomi natūralioms medžiagoms, esančioms vaisiuose ir daržovėse“, – pridūrė ji.
Ne tik itin perdirbtas maistas
Tyrimas atskleidžia, kaip skirtingi priedai itin perdirbtuose maisto produktuose gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos ir „patvirtina naujausią Europos kardiologų draugijos išvadų konsensusą, kuriame itin perdirbtas maistas įvardijamas kaip pasaulinė visuomenės sveikatos problema“, teigė Tracy Parker iš Britų širdies fondo Londone. Ji tyrime nedalyvavo.
Itin perdirbtas maistas siejamas su maždaug 50 proc. didesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat gali padidinti nutukimo riziką 55 proc., miego sutrikimų – 41 proc. ir 2 tipo diabeto išsivystymo riziką – 40 proc. Nutukimas, diabetas ir prastas miegas glaudžiai susiję su blogesne širdies sveikata.
„Tai vienas pirmųjų didelių tyrimų, kuriame nagrinėjami individualūs konservantai, o ne visas itin perdirbtas maistas kaip viena kategorija, – sakė T.Parker. – UPF jau seniai kelia susirūpinimą dėl didelio cukraus, druskos ir riebalų kiekio, tačiau vien šie veiksniai ne visiškai paaiškina, kodėl jie atrodo kenksmingesni, nei rodo jų maistinė sudėtis.“
Vis dėlto ankstesni M.Touvier ir jos komandos tyrimai parodė, kad itin perdirbtas maistas sudaro tik 35 proc. maisto su konservantais, kurį žmonės vartoja. Tai reiškia, kad „konservantai yra visur“, sakė pagrindinė autorė Anaïs Hasenböhler.
„Nėra vienos maisto grupės, kurią pašalinus būtų galima išspręsti problemą, – sakė ji. – Šie rezultatai taip pat patvirtina rekomendacijas rinktis neperdirbtus arba minimaliai perdirbtus maisto produktus.“
Ji pridūrė: rinktis šviežius, neapdorotus produktus arba, jei reikia greito pasirinkimo, rinktis šaldytus produktus, kurie konservuojami žemoje temperatūroje, o ne su priedais.
Daugiau „natūralių“ konservantų siejami su rizika
Tyrimas, publikuotas žurnale „European Heart Journal“, nagrinėjo 58 konservantų poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai daugiau nei 112 000 žmonių, vyresnių nei 15 metų. Visi jie dalyvauja NutriNet-Santé tyrime, kuris nuo 2009 m. analizuoja Prancūzijos gyventojų mitybą.
Dalyviai kas šešis mėnesius tris dienas registruoja viską, ką valgo ir geria, nurodydami prekės ženklus. Tyrėjai naudoja produktų sudėties duomenų bazę, kad nustatytų konservantus ir palygintų jų vartojimą su medicininiais duomenimis.
Tyrėjai išsamiai išnagrinėjo 17 konservantų, kuriuos vartojo bent 10 proc. dalyvių, ir nustatė, kad aštuoni iš jų buvo susiję su didesniu kraujospūdžiu per ateinančius 10 metų. Trys iš jų – kalio sorbatas, kalio metabisulfitas ir natrio nitritas – yra „neantioksidaciniai“ konservantai, kurie naikina bakterijas, pelėsius ir mieles.
Kalio sorbatas dažnai naudojamas vyne, kepiniuose, sūriuose ir padažuose. Kalio metabisulfitas, kuris tirpdamas išskiria sieros dioksidą, randamas vyne, sultyse, sidre, aluje ir kituose fermentuotuose gėrimuose. Natrio nitritas – cheminė druska, dažnai naudojama perdirbtoje mėsoje, pavyzdžiui, šoninėje, kumpyje ir delikatesuose.
Nitratai ir sieros junginiai jau anksčiau buvo siejami su širdies ligų rizika, todėl šie rezultatai kai kurių ekspertų nuomone nėra netikėti.
Su aukštu kraujospūdžiu taip pat buvo siejami kiti konservantai – askorbo rūgštis, natrio askorbatas, natrio eritorbatas, citrinų rūgštis ir rozmarino ekstraktai.
Askorbo rūgštis (vitaminas C) tyrime taip pat buvo tiesiogiai susieta su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Panašūs konservantai siejami ir su vėžiu bei 2 tipo diabetu
Šie rezultatai atitinka ankstesnius M.Touvier komandos tyrimus, kurie nustatė ryšį tarp konservantų ir didesnės vėžio bei 2 tipo diabeto rizikos.
Šeši konservantai – natrio nitritas, kalio nitratas, sorbatai, kalio metabisulfitas, acetatai ir acto rūgštis – buvo susiję su iki 32 proc. didesne įvairių vėžio formų rizika. Beveik visi jie taip pat buvo susiję su 49 proc. didesne 2 tipo diabeto rizika.
Nors tyrimas yra stebimasis ir negali įrodyti priežastinio ryšio, jis pakankamai gerai kontroliavo kitus veiksnius, tokius kaip amžius, kūno masės indeksas, rūkymas, fizinis aktyvumas ir bendra mityba, sakė Rachel Richardson iš „The Cochrane Collaboration“.
„Šio tyrimo stiprybės – mitybos vertinimo metodai ir išsamus hipertenzijos bei širdies ligų nustatymas, – sakė ji. – Nors priežastinio ryšio įrodyti negalima, rezultatai rodo signalus, kuriuos verta toliau tirti.“
