Tai parodė 2026 m. kovą atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa, vykdyta „Arimex“ užsakymu, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
„Matome aiškų paradoksą – žmonės žino, ką norėtų rinktis, tačiau realiame gyvenime pasirinkimus dažnai lemia ne žinios, o nuovargis, tempas, emocinė būsena ir tai, kas tuo momentu lengviausiai pasiekiama. Problema dažnai nėra valios trūkumas. Problema ta, kad šiandien žmogus gyvena aplinkoje, kur greitas ir stipriai skonį stimuliuojantis maistas tampa paprasčiausiu sprendimu pavargusiam organizmui“, – teigia dietistė Ugnė Radzevičienė.
Kas iš tikrųjų lemia, ką dedame į krepšelį
Tyrimas rodo, kad lietuvių užkandžiavimo įpročiai šiandien yra gana įvairūs. Vaisiai – populiariausias pasirinkimas, juos renkasi trečdalis gyventojų, tačiau saldumynai nuo jų atsilieka nedaug – juos renkasi kas ketvirtas. Tarp dažnesnių užkandžių taip pat yra riešutai (19 proc.) ir duonos gaminiai (9 proc.), o beveik kas dešimtas gyventojas apskritai neužkandžiauja.
Paklausus, kas paskatintų rinktis sveikesnius užkandžius, gyventojai įvardijo dvi pagrindines priežastis – kainą ir prieinamumą. Beveik pusė teigė, kad sveikesnius pasirinkimus rinktųsi, jei jie būtų pigesni, o trečdalis – jei jie būtų lengviau pasiekiami kasdienybėje.
„Dažnai žmonės galvoja, kad maistą renkasi racionaliai. Tačiau realybėje didelė dalis pasirinkimų vyksta automatiškai – pagal tai, ką matome, ką lengviausia pasiekti ir kiek tuo metu turime energijos sprendimams priimti. Todėl keičiant mitybą labai svarbu ne tik motyvacija, bet ir aplinka, kuri kasdien padeda priimti geresnius sprendimus“, – sako U. Radzevičienė.
Anot jos, kalba čia ne apie vieną šokoladuką prie kasos, o apie bendrą pasiūlą.
„Jei sveikesni užkandžiai būtų taip pat lengvai pasiekiami kaip saldumynai – parduotuvėse, degalinėse, biure ar kelionėje – dalis pasirinkimų keistųsi labai greitai“, – pažymi dietistė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad informacijos trūkumas šiandien nebėra pagrindinė problema – ją kaip svarbią kliūtį įvardijo tik 14 proc. apklaustųjų.
„Tai labai aiškiai parodo, kad šiandien problema nebėra žinių trūkumas. Žmonės žino daug, bet gyvena pervargę. Vien informacijos apie sveiką mitybą neužtenka, jei žmogus nuolat skuba, valgo chaotiškai ir sprendimus priima būdamas pavargęs. Todėl realūs pokyčiai prasideda ne nuo draudimų, o nuo sistemos, kuri sveikesnį pasirinkimą padaro paprastesnį kasdienybėje“, – teigia U. Radzevičienė.
Skirtingos grupės – skirtingi įpročiai
Tyrimas taip pat atskleidė ryškius skirtumus tarp skirtingų gyventojų grupių. Didžiausias kontrastas matomas tarp jaunimo ir vyresnių gyventojų – jauniausioje grupėje saldumynus renkasi daugiau nei trečdalis, o vyresnėse grupėse – maždaug kas ketvirtas gyventojas.
„Čia matome ne tik skirtingus skonius, bet ir skirtingą gyvenimo ritmą. Jaunesni žmonės dažniau gyvena greitesniu tempu, todėl natūraliai renkasi tai, kas greita ir lengvai pasiekiama. Vyresni dažniau ieško užkandžio, kuris ne tik numalšintų alkį, bet ir suteiktų sotumą ilgesniam laikui“, – sako U. Radzevičienė.
Skirtumai matomi ir tarp vyrų bei moterų – moterys dažniau renkasi vaisius, tuo metu vyrai dažniau linksta prie sotesnių užkandžių, dažniausiai – riešutų.
Siekis – pakeisti požiūrį į užkandžiavimą
Pasak U. Radzevičienės, norint, kad keistųsi žmonių pasirinkimai, neužtenka vien didinti sveikesnių užkandžių pasiūlą – svarbu keisti ir patį požiūrį į užkandžiavimą.
„Pats užkandžiavimas šiandien yra kiek demonizuotas, tarsi automatiškai reikštų kažką nesveiko. Tačiau realybėje užkandis gali būti labai naudinga dienos dalis – jis padeda palaikyti stabilesnę energiją, mažesnį alkį ir išvengti chaotiško valgymo vakare. Daug svarbiau tampa ne pats faktas, kad žmogus užkandžiauja, o tai, ką jis tuo metu pasirenka“, – teigia ji.
Anot dietistės, problema dažniausiai prasideda ne nuo paties užkandžiavimo, o nuo ilgai ignoruojamų kūno signalų.
„Pats užkandžiavimas nėra problema. Problema dažniausiai prasideda tada, kai žmogus visą dieną gyvena ignoruodamas alkį, nuovargį ir kūno signalus, o vakare organizmas pradeda ieškoti greičiausio energijos šaltinio. Todėl tikslas neturėtų būti „neužkandžiauti“, o išmokti rinktis taip, kad maistas padėtų palaikyti stabilesnę energiją, sotumą ir geresnę savijautą“, – sako U. Radzevičienė.
Tyrimo duomenys rodo, kad pagrindas pokyčiui jau yra – žmonės aiškiai įvardija, ką rinktųsi, jei turėtų daugiau galimybių. Tačiau tam, kad šie pasirinkimai taptų kasdienybe, vien individualaus noro neužtenka.
„Sveikesnė mityba dažnai žlunga ne dėl žinių stokos, o todėl, kad pavargęs žmogus beveik visada rinksis tai, kas greičiausia ir lengviausiai pasiekiama. Todėl kokybiškas užkandis po ranka šiandien tampa ne silpnumu, o labai praktiška strategija“, – priduria U. Radzevičienė.
