Šalia atsiranda ir kiti pusryčių patiekalai – nuo minkštų škotiškų blynelių, pusryčių burgerio iki modernesnių pasirinkimų, tačiau jie papildo, o ne pakeičia esmę. Visą tai rodo aiškią kryptį: kurti ne triukšmingą įvairovę, o išlaikyti angliškos kulinarinės idėjos stuburą. Na, ir virtuvėje jaučiama pagarba procesui. Čia neskubama nei keptuvėje, nei lėkštėje. Ir būtent tai sukuria skirtumą, kurį sunku aprašyti, bet lengva pajusti.
Ir svarbiausia, kas išskiria šią vietą – tai visuma arba, kitaip tariant, patirtis. Nuo meniu iki atmosferos, nuo pirmo barmeno šypsnio užėjus iki „lauksime grįžtant“ atsisveikinant. Tai nėra konceptas, kurį galima sukurti vien tik interjeru, muzika ar maistu. Jis atsiranda iš nuoseklumo – iš to, kaip ruošiama kava, kaip kepamas kiaušinis, kaip bendraujama su svečiu. Būtent čia ir slypi esminis skirtumas tarp pusryčių „mieste“ ir pusryčių, kurie tampa priežastimi ateiti.
Vilnius keičiasi, o kartu keičiasi jo valgymo įpročiai. Jei anksčiau pusryčiai mieste buvo labiau išimtis, šiandien jie pamažu tampa pasirinkimu. Tokios vietos, kurios atsiremia į aiškią tradiciją ir ją nuosekliai puoselėja, formuoja ne tik gerą meniu, bet ir kultūrą. Be didelių pareiškimų, tiesiog per gerą maistą, dėmesį detalėms ir supratimą, kad kartais svarbiausia – suteikti žmogui priežastį pasilikti ilgiau.
Angliški pusryčiai niekada nebuvo tik apie maistą. Jie visada buvo ir apie laiką.
Užsukite į „The Living Room“ (J. Jasinskio g. 2, Vilnius), puiki vieta ne tik vakarui, bet ir savaitgalio pradžiai.
