Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pranešime žiniasklaidai primena: vienas paprasčiausių būdų ilgiau išlaikyti maistą ir mažinti švaistymą – laiku pasitelkti šaldiklį.
„Maisto švaistymas yra tema, kuriai skiriame daug dėmesio, nes ji susijusi ir su tvarumu, ir su žmonių kasdienėmis išlaidomis. Net apie 60 proc. viso maisto švaistymo įvyksta namų ūkiuose, todėl kiekvienas įprotis – atidžiau perskaityti etiketę, laiku užšaldyti produktą ar kūrybiškai panaudoti likučius – gali turėti realų poveikį“, – sako tvarumo vadovas Vilius Jorudas.
Ne visos datos reiškia tą patį
Norint mažiau švaistyti, pirmiausia svarbu suprasti, ką iš tiesų reiškia užrašai ant pakuočių. „Geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“ – dvi skirtingos sąvokos, žyminčios produkto galiojimo laiką ir galimybę jį vartoti.
„Tinka vartoti iki“ žymimi greitai gendantys produktai, pavyzdžiui, šviežia mėsa, žuvis, kai kurie pieno gaminiai ar jau paruošti patiekalai. Pasibaigus šiai datai, tokių produktų vartoti griežtai nerekomenduojama.
„Geriausias iki“ yra rekomendacinio pobūdžio data, kuri atsiduria ant ilgesnio galiojimo produktų. Taip pažymėtos prekės yra mažiau jautrios laikui, todėl jų savybės ar tinkamumas vartoti pasibaigus nurodytam terminui iškart nepasikeičia. Dažniausiai ant tokių produktų net nėra nurodoma tiksli diena – tik mėnuo ir metai. Jei nėra akivaizdžių pokyčių, „geriausias iki“ paženklintus produktus dažnai saugu vartoti ir praėjus tam tikram laikui po nurodytos datos.
„Dalis žmonių vis dar automatiškai išmeta produktą vos pamatę pasibaigusią datą, nors kai kuriais atvejais jis dar yra visiškai tinkamas vartoti. Todėl labai svarbu atskirti apie kokį ženklinimą kalbame", – sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo komunikacijos vadovė.
Po šventės liko torto? Nebūtina valgyti per prievartą
Po gimtadienių, šeimos susibūrimų ar savaitgalio vaišių dažnai lieka torto, pyrago ar bandelių. Suvalgyti viską iš karto nebūtina, o išmesti – gaila. Todėl jei matote, kad maisto nespėsite suvartoti laiku, vienas paprasčiausių sprendimų – šaldiklis. Svarbu tik nelaukti, kol produktas pradės gesti – šaldymas gali pratęsti vartojimą, tačiau nesugrąžins kokybės jau sugedusiam maistui.
Į šaldiklį galima dėti biskvitinius pyragus, sūrio pyrago gabalėlius, bandeles, kruasanus ar tortus su plakta grietinėle. Patogiausia juos supjaustyti porcijomis, sandariai suvynioti į kepimo popierių, foliją ar sudėti į šaldymui skirtus indelius. Vėliau toks gabalėlis gali tapti desertu prie kavos ar greitu skanėstu netikėtai užsukus svečiams. Atsargiau reikėtų elgtis su gaminiais, kuriuose daug želė, morengų ar sviesto kremo – atšildyti jie gali pakeisti konsistenciją. Tačiau daugeliui kepinių šaldiklis gali tapti tikru išsigelbėjimu.
Jei prieš kelionę šaldytuvas pilnas, ne viską reikia išmesti
Vasarą dažnas prieš atostogas susiduria su ta pačia situacija: iki kelionės liko diena ar dvi, o šaldytuve dar yra duonos, sviesto, sūrio, kiaušinių ar dar keli produktai, kurių suvalgyti jau nepavyks. Vietoj skubaus šaldytuvo tuštinimo ar maisto metimo į šiukšliadėžę, dalį jo galima užšaldyti.
Tai aktualu ne tik ilgesnio galiojimo produktams. Jei paskutinę tinkamumo vartoti dieną užšaldysite žalią vištieną, jos vartojimo laiką galėsite pratęsti apie vieną mėnesį. Kiaulienos ar jautienos atveju šis laikotarpis gali pailgėti ir apie du mėnesius. Svarbiausia tai padaryti dar nepasibaigus tinkamumo vartoti terminui.
Duoną patogiausia laikyti šaldiklyje riekelėmis – taip grįžus bus galima išsiimti tik tiek, kiek reikia, ir paskrudinti keptuvėje, skrudintuve ar orkaitėje. Į šaldiklį gali keliauti ir bandelės, bagetės ar kruasanai. Ten vietos verta rasti ir sviestui. O štai iš sūrių verta rinktis goudą ar kitus pusiau kietus sūrius – juos geriausia šaldyti nesusmulkinus, suvyniojus į sviestinį popierių ar foliją. Tiesa, ne visos sūrio rūšys tam tinkamos – minkštų, iš grietinėlės pagamintų sūrių, tokių kaip mocarela, šaldyti nerekomenduojama.
Nuo uogų iki pomidorų padažo: išsaugokite vasaros skonius ilgesniam laikui
Vasarą norisi dažniau mėgautis sezoniniais vaisiais, uogomis ir šviežiomis žolelėmis, tačiau jeigu matote, kad visko laiku nesunaudosite, dalį atsargų verta užšaldyti. Kad braškės, šilauogės, avietės, trešnės ar kitos uogos nesuliptų į vieną gabalą, pirmiausia rekomenduojama jas paskleisti ant padėklo ir trumpam įdėti į šaldiklį, o vėliau suberti į maišelius ar dėžutes. Panašiai galima išsaugoti ir kai kuriuos vaisius, pavyzdžiui, bananus, persikus, slyvas ar nektarinus. O jei po grilio vakarienių ar ilgesnių pasisėdėjimų su draugais liko virtų ryžių, naminio pomidorų padažo, krapų, petražolių, bazilikų ar kitų žolelių, juos taip pat galima užšaldyti nedidelėmis porcijomis.
„Kartais žmonės galvoja, kad tvarūs sprendimai reikalauja daug pastangų, tačiau maisto švaistymo mažinimas prasideda nuo labai paprastų veiksmų. Jeigu duoną užšaldome riekelėmis, uogas išsaugome rudeniui, o produktą su „geriausias iki“ data prieš išmesdami pirmiausia įvertiname, jau darome pokytį. Tai naudinga ir aplinkai, ir žmonių piniginėms“, – sako tvarumo ekspertas V. Jorudas.
