Šį kartą ginčo centre atsidūrė soti jaučio skrandžio sriuba, kurią Graikija siekia įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Tuo tarpu Stambulas tai vadina bandymu pasisavinti svetimą kultūrą.
Tai gali ne visiems skambėti kaip gurmaniškas delikatesas, tačiau Graikijoje ir Turkijoje ši sriuba yra tikra klasika.
Gaminama iš jaučio skrandžio ir kojų, ji laikoma ir sočiu patiekalu, ir priemone nuo pagirių. Graikijoje ji vadinama „patsa“, o Turkijoje – „işkembe“.
Būtent dėl to, kam priklauso ši sriuba, tarp abiejų šalių kilo naujas ginčas, rašo LSM.lv.
Graikijoje siekiama, kad ši sriuba būtų paskelbta UNESCO nematerialiuoju kultūros paveldu, teigiant, jog pirmieji jos pėdsakai gali būti randami jau Homero epe „Odisėja“.
Restorano Salonikuose savininkas Dimitris Caruhass sakė:
„Pateikėme išsamų ir detalų dokumentų rinkinį, kad šios sriubos gaminimo įgūdžiai būtų išsaugoti kaip nematerialusis kultūros paveldas.
Radome istorinių nuorodų Homero „Odisėjos“ 18-oje giesmėje, kur aiškiai minimi gyvulių skrandžiai, prikimšti riebalų ir kraujo. Klausimas – jei tai ne ši sriuba, tai kas tada?“
Tuo tarpu Turkijoje ši iniciatyva sukėlė didelį pasipiktinimą. Ten maistas laikomas neatsiejama Osmanų imperijos laikų kultūros dalimi, o kaimynų veiksmai vertinami kaip bandymas pasisavinti svetimą tapatybę.
Stambulo restorano savininkas Ali Turkmenas išsakė nuomonę:
„Kaip ir su baklava bei daugeliu kitų patiekalų, jie, graikai, bando jį pateikti kaip savo.
Tačiau jiems greičiausiai bus sunku pasisavinti tai, kas mums būdinga, nes šis maistas mūsų kultūroje egzistuoja šimtmečius. Maistas iš skrandžio – tai kažkas ypatingo būtent turkams.“
Šis „sriubos karas“ papildo ilgą patiekalų sąrašą, dėl kurių kilmės abi šalys ginčijasi dešimtmečius – nuo baklavos iki kavos.
Istoriškai abi virtuvės buvo glaudžiai susipynusios, nes šimtmečius vystėsi vienoje kultūrinėje erdvėje. Todėl kulinariniai karai iš esmės yra kova dėl tapatybės ir teisės vadinti tam tikrą tradiciją sava.
