Norėdami ištirti, kaip aštrumas veikia valgymo elgseną, tyrėjai suaugusiems dalyviams patiekė jautienos troškinį ir vištienos „tikka masala“, pagardintus įvairiais kiekiais saldžios ir aitrios paprikos, rašo „VeryWell Health“.
Kuomet patiekalai buvo vidutiniškai aštrūs, dalyviai valgė lėčiau ir suvartojo 11–18 proc. mažiau maisto.
„Viskas, ką pakeitėme, buvo aitriosios paprikos kiekis, kurį dėjome į patiekalus, kad jie būtų vidutiniškai aštrūs, ir šio santykinai nedidelio pakeitimo pakako, kad ženkliai sumažėtų energijos suvartojimas“, – aiškino Paige Cunningham, pagrindinė tyrimo autorė ir Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkė.
Prie visų patiekalų buvo patiekta ir vandens, tačiau dalyviai jo gėrė panašiai, nepriklausomai nuo aštrumo. Tai rodo, kad mažesnis suvartojimas nebuvo susijęs su didesniu vandens kiekiu. Dalyviai taip pat teigė, kad aštrūs patiekalai jiems patiko tiek pat, kiek ir švelnesni.
„Paprasčiausiai įdėjus aitriosios paprikos į patiekalą – tiek, kad jis taptų aštrus, nepakeičiant skonio – galite sumažinti suvalgomą kiekį“, – tikino P.Cunningham.
Kad kapsaicinas, junginys, suteikiantis aitriosioms paprikoms aštrumo, yra potenciali svorio metimo priemonė, žinoma jau kurį laiką. Kai kurie mažmenininkai parduoda kapsaicino papildus, kurie neva degina riebalus, kontroliuoja apetitą ir reguliuoja svorį.
Pasak Johno McWhorterio, Hiustone įsikūrusio dietologo, kapsaicinas taip pat turi priešuždegiminį poveikį, dėl ko gali sumažėti lėtinių ligų rizika.
Tai taip pat gali sukelti termogenezę – procesą, kuris skatina medžiagų apykaitą. Visgi tyrimai rodo, kad mažai tikėtina, jog tai turės reikšmingą poveikį ilgalaikei svorio kontrolei.
Kas turėtų vengti aštraus maisto?
Nepaisant tokio aštraus maisto potencialo, ne visiems jį derėtų valgyti. Jis gali būti nerekomenduojamas žmonėms, sergantiems tam tikromis sveikatos problemomis, tokiomis kaip rūgšties refliuksas, uždegiminė žarnyno liga ir celiakija.
„Tas pats pasakytina ir tuomet, jei po aštraus maisto vartojimo patiriate dusulį, skausmą krūtinėje, širdies permušimus ar alergines reakcijas“, – sakė Emma M. Laing, dietologė iš Džordžijos universitete.
Aštrus maistas pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, gali palaikyti širdies, žarnyno ir odos sveikatą. Tačiau žmonės, kurie tokio maisto vengia, vis tiek gali patenkinti savo mitybos poreikius iš kitų maisto šaltinių.
„Įvairaus maisto valgymas turi didesnį potencialą būti naudingesnis sveikatai, palyginti su bet kuriuo kitu maisto produktu ar ingredientu. Aštrus ar ne – vaisiai, daržovės, baltymai, neskaldyti grūdai ir sveikieji riebalai suteikia jūsų organizmui maistinių medžiagų, reikalingų jo funkcijoms palaikyti“, – teigė ekspertė.
